„Aš išlikau savimi, netapau populistu, neprižadėjau to, ko negalima išpildyti. Mano vizija visada buvo aiški – saugi Lietuva, nes padaryti Lietuvą saugią yra ir mano gyvenimo misija. Likau su savo vertybėmis ir tai vienas didžiausių laimėjimų, kokius galime pasiekti šiuose rinkimuose“, – pirmadienį vykusiose spaudos konferencijoje teigė G. Jeglinskas.
Kandidatas akcentavo, kad rinkimai suteikė galimybė prisistatyti visuomenei ir pranešti apie keliamas idėjas valstybei.
„Pradėjome nuo nulinio žinomumo, tačiau dabar žmonės žino mane ir žino, ką dariau, žino mano idėjas. Nepaisant to, kad rinkimų debatai buvo apie visas temas, tačiau, mano nuomone, užsienio politika ir saugumo sritys išlieka tos, kuriose prezidentas turi turėti didžiausią įtaką. Būtent šiose srityse parodžiau kompetenciją ir labai aiškią viziją“, – tikino G. Jeglinskas.
Džiaugėsi, kad į antrą turą nepraėjo „nė vienas prorusiškas kandidatas“
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas G. Jeglinskas spaudos konferencijoje teigė, kad šalies vadovo rinkimuose dalyvavo bent keli kandidatai, kuriuos galima pavadinti prorusiškais. Šie kandidatai, anot G. Jeglinsko, sulaukė tam tikros rinkėjų paramos ir šią tendenciją, jo teigimu, politikams būtina įvertinti.
„Matome, kad yra bent keli kandidatai, kurie daugiau ar mažiau propagavo prokremlišką, proputinišką retoriką, kuri yra šiais laikais, kai esame 34 metai laisvi, kai esame 20 metų NATO, kai du su puse metų vyksta karas Ukrainoje, šios nuotaikos, kai trečdalis Lietuvos balsavo taip, kaip balsavo. Ar tai yra grėsmė? Aš manau, kad visi tie, kurie esame politikai, turime susimąstyti, kas yra daroma ne taip ir ką reikia taisyti, ką reikia daryti“, – komentavo G. Jeglinskas.
Pasak jo, pavyzdžiui, gydytojo Eduardo Vaitkaus palaikymas, kuris siekė daugiau negi 7 proc. rinkėjų, rodo dalies žmonių nepasitenkinimą dabartinių valdančiųjų veiksmais.
„Susiskaldymas yra didžiulis. Tai neatsiranda iš niekur. Vaitkaus gerbėjai neatsiranda iš niekur, jie reaguoja į nuotaikas visuomenėje, jie mato nepasitenkinimą ir visada atsiras kažkokie žmonės, kurie norės išnaudoti netolygumus, ignoravimą iš, tarkime, dabartinės Vyriausybės pusės“, – svarstė G. Jeglinskas.
Vis dėlto jis pažymėjo besidžiaugiantis, jog į antrą prezidento rinkimų turą neiškopė nė vienas prorusiškas kandidatas.
„Norėčiau pasidžiaugti, kad mūsų piliečiai balsavo taip, kad nepraėjo nė vienas prorusiškas, prokremliškas kandidatas“, – aiškino G. Jeglinskas.
Neatmeta, jog bus kitos Vyriausybės narys
Klausiamas, kokią politinę ateitį įsivaizduoja po nesėkme pasibaigusių rinkimų, G. Jeglinskas kalbėjo, jog šiuo klausimu diskutuoja su komanda ir „Vardan Lietuvos“ kolegomis.
„Kalbamės ir tikrai žiūrime, kokiu būdu geriausia išnaudoti ir mano kompetencijas“, – sakė jis.
„Mano svajonė – kad kita Lietuvos Vyriausybė būtų kompetentingiausia visoje Lietuvos istorijoje. Jeigu man teks garbė joje būti per „Vardan Lietuvos“ sąrašą – man tik garbė“, – teigė G. Jeglinskas.
Politikas taip pat įvertino savo kampanijos pasiekimus – anot „Vardan Lietuvos“ kandidato, jis kartu su komanda skyrė daug laiko vizitams regionuose. Todėl, tęsė G. Jeglinskas, jo kaip politiko žinomumas išaugo.
„Nuo nulinio žinomumo – esame, kur esame, viskas tvarkoje“, – patikino kandidatas.
„Važiavome per visą Lietuvą, apvažiavome, turbūt, kiekvieną rajoną, susitikome su žmonėmis. Aš jaučiau, kad buvau išgirstas. Turbūt, vėlgi, kalba eina, kad tikrą žinomumą susikurti reikia laiko ir reikia resursų. Finansai yra labai svarbus dalykas“, – pastebėjo jis, pridurdamas, jog šia kampanija padėtas „svarbus pagrindas ateičiai“.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko prezidento rinkimai ir referendumas dėl pilietybės išsaugojimo. Atiduoti savo balsą šalies vadovo rinkimuose prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. piliečių.
Preliminariais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo dabartinis šalies vadovas G. Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi premjerė I. Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.
