Vyriausybės vadovė džiaugėsi, kad jai „pavyko neišbarstyti“ žmonių pasitikėjimo, kurį rinkėjai pademonstravo dar per 2020 metų Seimo rinkimus. Tiesa, savo šiandieninį rezultatą I.Šimonytė linkusi lyginti būtent su jais, o ne su praėjusiais prezidento rinkimais.
„Dabar, žinoma, labai svarbu, koks bus pasirinkimas žmonių antrajame ture. Bet aš džiaugiuosi, kad man pavyko padaryti tai, ką ir norėjau padaryti – nepaisant kai kurių politikos kolegų, oponentų tokių ir retorinių, ir gal net praktinių bandymų padaryti viską, kad Šimonytės antrame ture nebūtų“, – tvirtino premjerė.
Ankstų pirmadienio rytą surengtoje naujienų agentūros BNS ir LRT spaudos konferencijoje I.Šimonytė aiškino, kad, nepaisant visų kilusių iššūkių, savo pasiekimu ji šiandien patenkinta, nors „kažkas bando jai įteigti kitaip“.
„Aš esu žmogus, kuris turi labai aiškią vykdomąją atsakomybę ir ją turi ne pačiais paprasčiausiais laikais.
Galima kiek nori kartų bandyti įteigti man, kad rezultatas yra blogas, bet aš, vertindama visą kontekstą, pasiliksiu prie savo nuomonės, kad tas rezultatas yra geras, ypatingai turint minty, kiek pastangų kažkodėl buvo dedama, kad antrajame ture manęs iš viso nebūtų, kartais iki tokių labai keistų dalykų“, – aiškino I.Šimonytė.
Į pastebėjimą, kad lygiai prieš penkerius metus, 2019-aisiais, ji, patekdama į antrąjį turą, surinko daugiau balsų, o dabar savo simpatikų būrį paaugino G.Nausėda, I.Šimonytė tikino, kad lyginti šiuos du laikotarpius nebūtų labai teisinga.
„Aš vis dėlto lyginčiau save ne su savimi 2019 metais, kai manęs neslėgė 3 su puse metų atsakomybės nesakysiu našta, bet tos aplinkybės, kuriomis aš 3 su puse pastarųjų metų dirbu, ir 2019 metais tuometinis ministras pirmininkas, nepaisant savo saikingo populiarumo ir nepaisant to, kad Vyriausybės kandecija buvo gana rami ir tuo metu dar iššūkiai Lietuvoje nebuvo prasidėję, (...) vis dėlto į antrą turą patekti nesugebėjo.
Aš truputį nematau pagrindo save lyginti su 2019 metais, žmogų ne vykdomosios valdžios, ir galbūt mažiau slegiamą įvairių aplinkybių ir įsipareigojimų“, – kalbėjo premjerė.
Paklausta, kaip įsivaizduoja savo politinę ateitį, ji to spėlioti dar nesiryžo – teigė, kad dabar svarbiausia atsipūsti po pirmojo iššūkio.
„Šiandien yra kelios valandos po pirmojo turo pabaigos. Aš vis dėlto norėčiau kažkaip pabaigti šito politinio sprinto etapą, o paskui jau visus kitus dalykus svarstyti po to, kai jis baigsis“, – tikino I.Šimonytė.
Dabartinės Vyriausybės vadovės taip pat pasiteirauta, kurio iš likusių kandidatų paramos tikėtųsi. Tačiau, pasak konservatorių kandidatės, nei vienas kandidatas neturi savo rinkėjų savo nuosavybėje, ir bandymas juos perleisti kitam politikui, anot jos, nėra etiškas ir neturi daug prasmės.
„Taip, žinoma, kitas kandidatas gali pasakyti, ką jis asmeniškai remia, už ką galbūt balsuos antrame ture, bet tai nereiškia, kad žmonės, kurie už jį balsavo pirmajame ture, kažkokiu būdu taip pat pasielgs.
Jie gali iš viso nesirinkti, gali rinktis ir visiškai priešingai. Tai aš pasikliauju pačių žmonių pasirinkimu ir patys žmonės jau nuspręs, kas iš dviejų likusių kandidatų jiems yra priimtinesnis“, – aiškino I.Šimonytė.
Apie tai, kaip atrodys jos strategija ateinančias dvi savaites iki antrojo turo, kandidatė nedaugžodžiavo. Pasak I.Šimonytės, tą padiktuos patys rinkėjai, kurie dar turi laiko pagalvoti ir apsispręsti.
„Dirbsim su komanda, tarsimės, ir rinkėjai spręs, kaip atrodys antras turas“, – komentavo premjerė.
Daugiau nei 7 procentus balsų surinkusį kandidatą Eduardą Vaitkų I.Šimonytė yra įvardijusi kaip „Kremliaus radiją“, tačiau paaiškėjo, kad būtent jis išplėšė pergalę Šalčininkuose ir Visagine. Paklausta, ar šiems regionams premjerė skyrė pakankamai dėmesio, kad taip nenutiktų, ji patikino, kad jo tikrai buvo nemažai.
Tačiau, pasak I.Šimonytės, kai kurios tendencijos ir rinkėjų balsų pasiskirstymas iš tiesų verčia susimąstyti.
„Kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, Vyriausybės pasiūlymu buvo apribota propagandos skleidėjų veikla Lietuvoje, ir tie apribojimai pratęsti.
Akivaizdu, kad čia, matyt, buvo ir tas fenomenas, jog Lenkų rinkimų akcija, kuri tradiciškai tuose kraštuose renka daugiausiai balsų, neturėjo savo kandidato šį kartą prezidento rinkimuose. (...) Matyt, žmonės kažkuria prasme sau rinkosi artimiausią pagal pasaulio supratimą ir pagal pažiūras.
Faktas, kad šitie rezultatai ne tik premjerę verčia susimąstyti apie tą regioną, bet ir prezidentą, kas jis bebūtų, ir manau, kad galvojant apie poveikį visuomenei, bandymus įvairių rytų įtakotojų ieškoti sau kažkokių patogių politikų ar pageidaujančių tapti politikais Lietuvos politinėje padangėje, šituos dalykus reikia įvertinti rimtai, įsivertinti iš naujo, ir tų priemonių, kurių reikia imtis papildomai, imtis“, – tvirtino ministrė pirmininkė.
Suskaičiavus biuletenius iš visų 1895 rinkimų apylinkių, pirmajame rinkimų ture nugalėtoju tapo G.Nausėda, surinkęs 44,19 proc. rinkėjų balsų. Antroje vietoje likusi I.Šimonytė sulaukė 19,78 proc. rinkėjų palaikymo.
Už eksparlamentarą Remigijų Žemaitaitį balsavo 9,27 proc.rinkėjų, gydytojas Eduardas Vaitkus pelnė 7,32 proc.balsų. Buvusį Konstitucinio Teismo (KT) pirmininką Dainių Žalimą palaikė 3,54 proc. rinkėjų, už Darbo partijos lyderį Andrių Mazuronį balsavo 1,38 proc. rinkėjų. Paskutinis rinkimų rezultatų lentelėje yra Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ kandidatas Giedrimas Jeglinskas, už kurį balsavo 1,36 rinkėjų.
Išankstiniais VRK duomenimis, trečioje vietoje yra savarankiškai išsikėlęs savo kandidatūrą teisininkas Ignas Vėgėlė, kuris sulaukė 12, 37 proc. proc. rinkėjų balsų.
