Tai Eltai patvirtino teismo atstovė spaudai Lina Nemeikaitė.
Anot jos, teismas neviešame posėdyje išnagrinėjo Europos prokuratūros Europos deleguotojo prokuroro pareiškimą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – termino pratęsimo Š. Stepukoniui. Prokuroro prašymas buvo tenkintas.
„Teismo vertinimu, esamoje proceso stadijoje viešojo intereso apsauga pateisina įtariamojo laisvės varžymą, o kitos švelnesnės kardomosios priemonės įtariamajam būtų neefektyvios ir negali būti taikomos (...)“, – teismo sprendimo pratęsti Š. Stepukoniui taikomo suėmimo terminą motyvus įvardijo L. Nemeikaitė.
Susiję straipsniai
Kaip nusprendė teismas, Š. Stepukoniui suėmimo terminas pratęstas nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 1 d.
Šį sprendimą galima skųsti apeliacine tvarka.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba balandį pranešė, kad sugriežtinti kardomąją priemonę Š. Stepukoniui (įtariamasis anksčiau nešiojo apykoję) prašoma atsižvelgiant į tai, kad įtariamasis pažeidė anksčiau jam skirto apribojimo – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje – sąlygas.
Š. Stepukonis pirmą kartą buvo sulaikytas daugiau nei prieš dvejus metus – Vilniuje 2024 m. vasarį, vėliau įpareigotas dėvėti apykoję.
Pernai gruodį Š. Stepukoniui kardomoji priemonė, apykojė, buvo pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, jis įpareigotas registruotis policijoje. Asmens dokumentai iš jo buvo paimti jau anksčiau.
Ikiteisminiame tyrime dėl „BaltCap“ fondų lėšų pasisavinimo nustatyta, kad be galimo labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimo, kaip įtariama, buvo padaryta kitų nusikaltimų, tad baudžiamoji byla pasipildė Baudžiamojo kodekso straipsniais.
Tarp jų – dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo įmonėse, iš kurių galimai buvo nusikalstamai pasisavintos lėšos, taip pat pats Š. Stepukonis Valstybinei mokesčių inspekcijai teikė klaidingus duomenis apie savo pajamas ir turtą, siekdamas išvengti mokesčių.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, nustatyta, kad įtariamasis iš anksčiau vadovauto „Baltcap“ fondo įmonių pasisavino daugiau nei 42 mln. eurų, iš kurių daugiau nei 31 mln. eurų galėjo pralošti Estijos kazino.
Tyrimo duomenys rodo, kad iš bendros sumos 5 mln. eurų buvo pralošti Lietuvoje registruotoje lošimų bendrovėje, 6 mln. eurų buvo nesėkmingai investuoti į Vengrijoje registruotą brokerių kompaniją, didžioji dalis pralošta Estijoje esančioje „Olympic Casino“.