Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį gydymo įstaigos suteikė viršsutartinių paslaugų už 85 mln. eurų. I ketvirtį jų suteikta už 40,6 mln. eurų, ši suma jau apmokėta, o II ketvirtį – už 44,4 mln. eurų.
Didžiąją dalį viršsutartinių paslaugų sudarė stacionarinės aktyvaus gydymo paslaugos – už jas per pirmuosius du metų ketvirčius suteikta paslaugų už 59,6 mln. eurų. Tai sudaro apie 70 proc. visos viršsutartinių paslaugų sumos. Regiono ir rajono ligoninės per tą patį laikotarpį suteikė paslaugų už 19,2 mln. eurų.
SAM teigimu, neapmokėjus II ketvirtį suteiktų viršsutartinių paslaugų, gydymo įstaigos negautų reikšmingos pajamų dalies, todėl jų finansinė padėtis taptų įtempta ir galėtų būti paveiktas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas.
M. Sinkevičius neslepia – oro gynyba nėra ideali: siūlo skirti daugiau lėšų
Kartu Vyriausybė pavedė SAM ir Valstybinei ligonių kasai patikrinti gydymo įstaigas, kuriose per pirmąjį ir antrąjį ketvirčius suteikta daugiausia viršsutartinių paslaugų. SAM taip pat turės inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad būtų galima taikyti poveikio priemones dėl galimo gydymo įstaigų piktnaudžiavimo PSDF lėšomis.
Nuo 2027 m. numatoma keisti sutarčių su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymo tvarką: sutartys su privačiomis gydymo įstaigomis sudarys 94 proc. 2025 m. suteiktų ir apmokėtų paslaugų vertės, indeksavus 2027 m. kainomis, o viršsutartinės paslaugos, išskyrus derinamą ribotą sąrašą, nebus apmokamos.
Susiję straipsniai
Sutartyse su viešosiomis gydymo įstaigomis daugiau dėmesio būtų skiriama regioniniam principui ir SAM poreikių komiteto strateginėms kryptims, taip pat būtų numatytos griežtesnės sutarčių nevykdymo ir viršijimo ribos.
Vyriausybė taip pat pavedė SAM parengti priemones, užtikrinančias slaugytojų vidutinio darbo užmokesčio augimą valstybės ir savivaldybių viešosiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
Nurodoma, kad šių metų pradžioje PSDF biudžeto rezervas sudarė 940 mln. eurų, iš jų apie 834 mln. eurų – rizikos valdymo dalis.