Latvijos premjero idėja lietuviams ir estams – steigti bendrą oro linijų įmonę

2026 m. rugpjūčio 20 d. 13:12
Bendros oro linijų bendrovės įsteigimas ilgainiui būtų strategiškai naudingas visoms trims Baltijos šalims, ketvirtadienį Rygoje po susitikimo su Lietuvos ministru pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi žurnalistams pareiškė Latvijos premjeras Andris Kulbergas.
Daugiau nuotraukų (9)
Latvijos ir Lietuvos ministrai pirmininkai šį klausimą aptarė per ketvirtadienio susitikimą.
Pasak A. Kulbergo, išsprendus Latvijos nacionalinės oro bendrovės „airBaltic“ klausimą, Latvija, Lietuva ir Estija galėtų strateginiu požiūriu įvertinti galimybę steigti bendrą Baltijos šalių oro linijų bendrovę.
A. Kulbergo teigimu, M. Sinkevičius būtų pasirengęs aptarti tokį pasiūlymą. Latvijos premjeras kartu pabrėžė, kad šiuo metu konkrečių pasiūlymų nėra, tačiau jis norėtų šią idėją aptarti su Lietuvos ir Estijos ministrais pirmininkais.

Prieš išskrisdamas iš NATO viršūnių susitikimo D. Trumpas slapta persėdo į kitą lėktuvą: įvardijo priežastį

„Strateginiu požiūriu ilgainiui tai būtų naudinga visoms trims šalims. Bendros oro linijų bendrovės įsteigimas būtų naudingas ir saugumo požiūriu“, – tikino A. Kulbergas.
Kaip skelbta, „airBaltic“ valdyba patvirtino verslo planą, kuriame, be kita ko, numatyta pritraukti 225 mln. eurų tarpinio finansavimo bendrovės likvidumui pagerinti, panaudojant esamą 2029 m. išperkamų prioritetinių obligacijų užstato paketą.
Ilgainiui numatoma restruktūrizuoti bendrovės kapitalą, pritraukiant iki 225 mln. eurų naujų skolintų lėšų ir 100 mln. eurų naujo nuosavo kapitalo. Dalį esamų 2029 m. išperkamų obligacijų planuojama konvertuoti į bendrovės akcijas, o likusią dalį pakeisti nauja, mažesne – iki 125 mln. eurų – skola.
Verslo plane taip pat numatyta, kad iki 2026 m. pabaigos oro linijų bendrovė eksploatuos 36 „Airbus A220–300“ orlaivius, palyginti su šiuo metu turimais 54. Vėliau orlaivių parką numatoma palaipsniui didinti ir iki 2031 m. išplėsti iki maždaug 40 orlaivių.
Trečiadienį Latvijos parlamento (Saeimos) Biudžeto ir finansų komitetas iš esmės pritarė įstatymo projektui dėl galimo valstybės dalyvavimo finansiškai stabilizuojant „airBaltic“. Be kita ko, numatyta galimybė valstybei už ne daugiau kaip 30 mln. eurų įsigyti „airBaltic“ tarpinio finansavimo obligacijų ir kapitalizuoti 50 mln. eurų vertės esamas obligacijas.
LETA taip pat skelbė, kad „airBaltic“ grupės pajamos pernai, palyginti su 2024 m., padidėjo 4,2 proc. ir pasiekė 779,344 mln. eurų. Tuo metu grupės nuostoliai pernai siekė 44,337 mln. eurų – 2,7 karto mažiau nei 2024 m. 2025 m. oro bendrovė iš viso skraidino 5,2 mln. keleivių, arba 1 proc. daugiau nei 2024 m.
Praėjusią vasarą Vokietijos nacionalinė oro linijų bendrovė „Lufthansa“ tapo „airBaltic“ akcininke. Šiuo metu Latvijos valstybei priklauso 88,37 proc. „airBaltic“ akcijų, „Lufthansa“ – 10 proc., Danijos verslininkui ir finansiniam investuotojui Larsui Thuesenui priklausančiai bendrovei „Aircraft Leasing 1“ – 1,62 proc., o kitiems akcininkams – 0,01 proc. Bendrovės įstatinis kapitalas siekia 41,819 mln. eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.