Tokios prognozės kai kuriuos pykdo
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė Pikčienė sako, kad lietuvius alinusi bei ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai paveikusi infliacija jau atsitraukė. Tai atsispindi ir Europos Sąjungos (ES) šalių kontekste, mat pačią mažiausią infliaciją turi Lietuva.
„Šiuo metu tą perkamosios galios praradimą, kurį iškando infliacijos šokas, Lietuva jau yra atstačiusi. Pagal realią perkamąją galią esame grįžę į situaciją, buvusią prieš infliacijos šoką. Nuo šio momento perkamoji galia augs ir tvirtės“, – įžvalgomis dalijasi ekonomistė.
Tiesa, kai kuriems gyventojams atrodo, kad tokios prognozės neatitinka realybės, todėl jas laiko „paistalais“. Tačiau, kaip pastebi I.Genytė-Pikčienė, dažnu atveju bendros tendencijos gali nesutapti su pavienių asmenų vertinimais, nes tai – labai plataus masto imčių agregatas.
„Todėl natūralu, kad pasipiktinimo yra tikrai daug, ypač tokiomis, staigiai besikeičiančiomis aplinkybėmis. Tad suprantama, kad bendros tendencijos kartais ir supykdo“, – gyventojų reakcijas pakomentavo ekonomistė.
Sunkumams buvome pasirengę
Priduriama, jog apskritai Lietuvos ūkis metus pradėjo vienu sparčiausių augimu ES. Tai atitinkamai koreguoja ir bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozę – šiemet planuojamas 2 proc. siekiantis augimas, o kitąmet – 2,7 proc.
„Sunkumų atkarpai Lietuvos ekonomika buvo gerai pasirengusi. Tai lėmė žemas gyventojų ir verslo įsiskolinimo lygis, sėkmingi plėtros metai po pandemijos, padėję ekonomikos dalyviams sukaupti finansinių atsargų, ir laiku Lietuvos ūkį pasiekusios gausesnės ES struktūrinių fondų investicijos.
Dėl šių priežasčių įmonės net aukštų palūkanų normų ir vangesnės išorės paklausos akivaizdoje nemažino gamybos pajėgumų ir neretino darbuotojų gretų, kad būtų pasiruošusios lanksčiai ir greitai reaguoti į eksporto paklausos atsigavimą“, – teigia I.Genytė-Pikčienė.
Kas vyksta NT sektoriuje?
O žvelgiant į atskirų pramonės šakų dinamiką, galima pastebėti, jog atsigauna nekilnojamojo turto (NT) sektoriui itin svarbios medienos ir baldų įmonės. Čia pastebimas ne tik sandėlių pildymas naujomis atsargomis, bet ir atitinkamai išaugęs darbo jėgos poreikis.
„Įmonės cikliškai jautriai sureagavo į kertinių eksporto rinkų susitraukimą, NT rinkos problemas, bet dabar jaučiama stabilizacija. Gamybos įmonės pradeda kaupti naujas atsargas ir suspaustos spyruoklės pozicijoje laukti pirmųjų Vakarų eksporto rinkų atsigavimo signalų, kada būtų galima įšokti į atsigaunančios ekonomikos traukinį“, – teigia ekonomistė.
Tiesa, kalbant apie NT rinką, manoma, jog sveiką gyventojų finansinę padėtį parodo ir tai, kad net tada, kai šalis išgyveno negilią recesiją, jie turėjo galimybių įsigyti pirkinius su kreditu.
„Banko gyventojų suteiktų paskolų portfelis auga pakankamai sparčiai. (...) Tai rodo iš tiesų gerą finansinę gyventojų situaciją, atsparumą aukštų palūkanų normų išbandymams. Net ir po didžiulio infliacijos šoko, kurį patyrėme, indėliai sąskaitose nesumažėjo“, – pastebėjo I.Genytė-Pikčienė.
Į šalį grįžta vis daugiau lietuvių
Atsparumu stebina ir darbo rinka. Tai – itin geras ženklas, mat, ekonomistės teigimu, kai gyventojai turi darbo ir nebijo jo netekti, jų lūkesčiai dėl ateities yra šviesesni. O ir finansinė elgsena atitinkamai yra drąsesnė.
Pastebima, jog šiuo metu sprendžiasi ir dalis struktūrinių darbo rinkos problemų. Tai lemia pokytis migracijos srautuose, mat į šalį atvykstančių Lietuvos piliečių yra daugiau negu išvykstančių. Šiam pokyčiui, anot I.Genytės-Pikčienės, įtakos gali turėti ir COVID-19 pandemija bei „Brexitas“.
„Ilgą laiką Lietuvos darbdaviai pergyveno, kad nepakanka darbuotojų ir trūksta tam tikrų profesijų specialistų – atvykstantys gyventojai iš dalies sprendžia šiuos klausimus ir darbo rinka efektyvėja“, – sako ekonomistė.
Skaičiuojama, jog sparčiai augęs užimtų gyventojų skaičius praėjusių metų trečiąjį ketvirtį pasiekė tuos rekordus, kuriuos stebėjome prieš 2009 metų didžiąją recesiją.
O iki šiol sparčiai augę atlyginimai, kaip prognozuoja I.Genytė-Pikčienė, pagreitį išlaikys ir toliau – esą augimas sieks 9,5 proc. per metus. Tokiam tęstinumui, manoma, įtaką darys ir rinkimų laikotarpio diktuojami politiniai sprendimai.
