Neatitinka elementariausių reikalavimų
Anot M.Skuodžio, įvertinus visus tarptautinius standartus, oro uostas jau nebeatitinka reikalavimų: nebeaptarnauja reikiamų keleivių srautų, nei atvykimo, nei išvykimo erdvės neatitinka normų, bagažo sistemos taip pat nebėra tinkamos. „Oro uostas pajėgus aptarnauti 4,5 mln. keleivių, o priešpandeminiu laikotarpiu aptarnavo virš 5 mln. Tai, kaip sakant, oro uostas jau braška per siūles“, – kalbėjo ministras.
„Šiuo metu esame priėmę sprendimą statyti naująjį keleivių išvykimo terminalą“, – sakė M.Skuodis. Naujasis terminalas galbūt stovėtų senojo terminalo kairėje pusėje. Tačiau susisiekimo ministras pripažįsta, kad kyla nemažai klausimų, ką reiktų daryti su senuoju terminalu, kuris, kaip jau buvo minėta, nebeatitinka esminių oro uostams keliamų reikalavimų.
Alternatyva – rekonstruoti
„Natūralu, kad pradėsime rekonstruoti senąjį pastatą, kuris susideda iš trijų dalių: senojo, saugojamo fasado, apie kurį jau visi žino, tuomet yra vidurinioji dalis ir trečioji dalis, arčiausiai oro uosto kilimo-tūpimo tako“, – kalbėjo susisiekimo ministras ir pridūrė, kad iš esmės bus rekonstruojamas visas senasis pastatas.
Rekonstrukcijai pritaria ir buvęs Vilniaus miesto meras A.Zuokas: „Aišku, kad griauti reikia, bet laukimo salės arba fasado dalis būtų galima inkorporuoti į naująjį projektą, kuris būtų šiuolaikiškas, inovatyvus, patogus ir pastatytas kaip vientisas, o ne sulopytas oro uostas.“
Tačiau Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas Algimantas Degutis tokiems politikų pasisakymams griežtai prieštarauja: „Lietuva yra įsipareigojusi išsaugoti kultūros paveldą, nesvarbu, kiek jisai yra kam gražus ar negražus.“ Pašnekovas laikosi pozicijos, kad oro uosto kultūrinės vertės negali vertinti jokie politikai: „Dabar keliami politiniai ir ekonominiai motyvai.“
Nori išsaugoti senąjį pastatą
„Paveldą reikia saugoti, nes tai yra visuomenės nuomonės, mentaliteto ir atminties suformavimas. Jeigu viską griauname, tai yra tam tikro išsilavinimo stoka“, – tikino A.Degutis ir pridūrė, kad tie, kurie nori cenzūruoti istoriją, galbūt tiesiog jaučia tėvų ar senelių moralinę nuoskaudą ir nori atpirkti tai griaudamas. „Paprastai lengviau kovoti su statiniais nei su žmonėmis“, – oro uosto griovimo klausimą pašiepė Kultūros paveldo departamento direktoriaus pavaduotojas.
Oro uosto pastato griovimą net ir ekonomistai vertina prieštaringai. Štai ekonomistas Nerijus Mačiulis tai vadina ganėtinai grubiu veiksmu: „Šis pastatas bent jau kol kas atlieka visas savo funkcijas. Visuomenei tikrai reikia aiškaus atsakymo, kad geresnės, pigesnės, švaresnės alternatyvos šiuo metu nėra. O kol kas tokio pagrindimo nemačiau ir neišgirdau.“
Atsiranda abejojančių, ar dabar tinkamiausias laikas imtis tokio masto oro uosto pertvarkos. Visgi investicijos laukia nemažos. Tačiau M.Skuodis laikosi nuomonės, kad dabar tam pats tinkamiausias laikas: „Dėl pandemijos skrydžių ir keleivių skaičius yra gerokai sumažėjęs. Ir šios investicijos įmanomos tik dėl to, kad dar neturime priešpandeminio keleivių skaičiaus. Oro uostas apkrautas mažiau ir galima nenutraukiant jo veiklos įgyvendinti pokyčius.“
Ekonomistas N.Mačiulis tikina, kad pirmas klausimas apskritai yra ne rekonstrukcijos įgyvendinimo, bet Lietuvos oro uostų strategijos tema: „Turime tris oro uostus ir svarbu, kuris bus dominuojantis. Tai nebūtinai turi būti Vilniaus oro uostas. Jeigu lėktuvai leidžiasi virš gyvenamųjų rajonų, tai Vilniaus oro uostas taptų didesnis, jis pasidarytų problema gyventojams. Nukentėtų jų gyvenimo kokybė tiek dėl triukšmo, tiek dėl taršos.“
Nesutaria, kas atneš daugiau naudos
Tiesa, M.Skuodis argumentuoja, kad „kiekvienas suinvestuotas euras grąžos atneša gerokai daugiau.“
Tačiau A.Degutis prieštarauja tokiam ministro pasisakymui ir argumentuoja, kad didesnes pajamas pritraukia būtent kultūros paveldo objektai: „Iš politikos pusės, tai kvepia istorijos perrašymu. Bet yra ir kitas motyvas – ekonominis. Teko girdėti teiginių, kad paveldą tiesiog brangu prižiūrėti ir neapsimoka. Tas klausimas Europoje buvo iškeltas ne vieną kartą ir ekonomistai, bankininkai atliko nevieną studiją, kuri įrodė, kad investavimas į paveldą duoda tris arba net iki septynių kartų didesnes pajamas į bendrąjį vidaus produktą, nei griovimas ir nauja statyba.“
Tačiau A.Zuokas ramina paveldosaugininkus ir teigia, kad niekas ir nebando ištrinti istorijos: „Sovietinio palikimo mes neištrinsime, kiekviename mieste, kuris gyvavo sovietmečiu, yra tam tikras sluoksnis tokių statinių. Tačiau Vilniaus oro uostas yra kaip tam tikra ekonominė diversija: jis neleidžia plėtoti pagrindinių valstybės oro vartų.“
Ne tik nefunkcionalus, bet ir negražus
Tiek ir susisiekimo ministras, tiek ir buvęs Vilniaus miesto meras sutaria vienu klausimu: dabartinis oro uosto pastatas neatrodo estetiškai. Susisiekimo ministras laikosi pozicijos, kad oro uostas privalo atitikti tarptautinius standartus ir netgi būti Lietuvos „vizitine kortele prieš atvykstančius svečius“. Anot jo, net ir Profsąjungų rūmų pastatas ant Vilniaus Tauro kalno atrodė vertingesnis nei sovietmečiu statytas Vilniaus oro uosto pastatas: „Iš paveldo ekspertų girdžiu, kad tam tikras seno pastato dalis galėtume tiesiog integruoti į naująjį, modernų terminalą. Svarbu, kad architektai turėtų pakankamai laisvės integruoti visas pastato dalis.“
Oro uosto architektūrai priekaištų turi ir A.Zuokas: „Dabartinis oro uostas – tipinis sovietmečio projektas, kurį galima rasti ne viename pronvinciškame buvusios Sovietų Sąjungos mieste.“
