Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius „Lietuvos ryto“ televizijos laidai „Nauja diena“ pakomentavo, ko dar galime tikėtis iš Kinijos ir kaip tai paveiks Lietuvą.
– Kinijos valstybinė kreditų draudimo agentūra sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas. Ką tai reiškia Lietuvos verslui?
– Verslas labai stebi situaciją Kinijoje. Be abejo, tai gali paveikti mūsų įmonių ekonominę situaciją – pastebėjome, kad prekių tiekimas iš Kinijos pailgėjo nuo 32 d. iki 70 d. Konteinerių kaina pakilo praktiškai 6 kartus ir šią savaitę pabrango apie 2 tūkst. eurų.
Pagrindinė problema yra žaliavos. Didžiąją dalį jų įmonės gauna iš Kinijos: metalo gaminius, įrangą, lustus, importuojame daug mikrokomponentų ir kitų dalykų. Žinoma, tiekėjus galima pakeisti, ieškoti kitų, manome, kad išeitį tikrai rasime, tačiau tam reikia laiko. Kai pradedi dirbti su naujomis įmonėmis, tavo pasitikėjimas dar yra nulinis, todėl jos reikalauja išankstinio apmokėjimo, dėl to galima susidurti su apyvartinių lėšų trūkumu.
Kalbamės su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Užsienio reikalų ministerija ir manome, kad vienokiu ar kitokiu keliu rasime finansavimo galimybes – pavyzdžiui, galbūt reikėtų įkurti naują fondą, kuris galėtų ne dalinti subsidijas, o duoti paskolas įmonėms, kurios, pavyzdžiui, susiduria su apyvartinių lėšų stoka.
Galima panaudoti galbūt net esamus fondus. Pradžiai užtektų 300-400 mln. eurų, o paskui gal išaugtų iki 1 mlrd. eurų. Žinoma, šioje situacijoje reikia kalbėti apie normalias palūkanas, atitinkančias situaciją, kurios padėtų įmonėms išspręsti kylančias problemas.
Su problemomis jau susiduria transporto sektorius, maistininkai, pienininkai – sumažėjo pieno pirkimas, internetinė prekyba, užsakymai. Pavyzdžiui, maistininkai turi informacijos iš savo partnerių Kinijoje, kad jų produktai išimami iš lentynų, nes nenorima, kad kinai juos nepirktų.
Kadangi didžioji dalis Kinijos įmonių yra valstybinės, jos paklusniai vykdo valdžios nurodymus. Labai atsargiai pradedama žiūrėti į partnerystę su lietuviais. Taip pat mūsų maistininkai jau buvo užsisakę ir užmokėję už plotus maisto parodai Kinijoje, bet neseniai gavo atsakymus, kad „dėl parodos ploto stygiaus mes negalėsime jums suteikti stendo“.
– Kalbant apie Kinijos savivaliavimą ir susitarimų keitimą, ar ji gali tai daryti, būdama Pasaulio prekybos organizacijos nare, kuria tapusi turi tam tikrus įsipareigojimus?
– Nesvarbu, kad ji yra narė ir turi tam tikrus įsipareigojimus, bet visada gali juos apeiti ir jų nesilaikyti – tai gali lemti tiesiog politiniai sprendimai. Mūsų eksportas į Kiniją yra apie 200-300 mln. eurų, importas apie 1 mlrd. eurų – tai, beje, nėra labai geras balansas. LPK įmonių eksportas sudarė apie 20 mln. eurų.
Kiekvienas eksporto uždirbtas euras yra pliusas Lietuvos ekonomikai ir į tai reikia atsižvelgti. Dabar kalbamės su kaimynais, galvojame apie kitus eksporto kelius, kur nukreipti savo produkciją.
– Kokios galėtų būti alternatyvos šiuo metu stabdomiems tiesioginiams krovininiams traukinių reisams iš Kinijos? Kokių išeičių ieškos verslininkai?
– Ieškos krypčių, kaip gabentis prekes. Galbūt gabensis per kitas šalis. Tačiau bėda ta, kad gali pabrangti produkcija ir sumažėti mūsų konkurencingumas. Čia užduotis verslui ir valstybei ieškoti galimybių, kaip tuos praradimus kuo labiau sumažinti.
– Ką patartumėte su Kinija dirbantiems verslininkams? Ar ieškoti naujų ryšių ir nusigręžti nuo šios rinkos, ar bandyti laviruoti tokiomis neapibrėžtomis sąlygomis?
– Visi variantai galimi. Be abejo, reikia ieškoti kitų nišų, galimybių dirbti per kitas šalis – nors, žinoma, šiandien lietuviški produktai gali būti nepriimami ir iš kitų šalių. Kai kurie lietuviški produktai jau nebesertifikuojami. Aišku, šiandien situacija gali būti vienokia, rytoj – jau kitokia. Tad visiškai nusigręžti nuo Kinijos kol kas dar anksti.
– Kokią įtaką šį situacija turi Lietuvos bendrajam vidaus produktui (BVP)? Ar didelę dalį mūsų eksporto ir importo rinkos sudaro santykiai su Kinija?
– Jeigu visai nutrūktų mūsų eksportas į Kiniją, BVP sumažėtų maždaug 0,3 proc. punkto. Tas poveikis BVP nebūtų toks didžiulis.
– Kurios sritys ir verslai dėl šios situacijos nukentėtų labiausiai? Kaip tai ilgesniame periode galėtų paveikti vartotojus? Kiek pakiltų produktų kainos?
– Sunku dabar paskaičiuoti, dabar kaip tik žiūrime, kiek produktai gali pabrangti. Dar Kinija dabar atsisakė medienos gaminių, baldų.
