40 eurų – tiek Kinijoje kainuoja lietuvių pagamintos degtinės baidziu („baijiu“) butelis. Pačių kinų gamybos baidziu ten galima nusipirkti ir už porą eurų. Tol, kol pradėjo kinams gaminti išskirtinės kokybės tradicinį jų gėrimą, viena Lietuvos įmonė užgaišo ketverius metus.
Į Kinijos rinką driekiasi ilgas kelias – be verslo partnerių jo niekam nepavyko įveikti. Geriausia jų paieškos vieta būdavo Kinijoje rengiamos tarptautinės eksporto ir importo prekių parodos, pavyzdžiui, Kantono (Guangdžou) prekių mugė. Tose parodose partnerių buvo susiradę ir mūsų šalies mėsos bei pieno perdirbėjai. Dabar jiems – nerimo metas.
Kilęs politinis konfliktas – Taivano atstovybės steigimas Lietuvoje ir audringa Kinijos reakcija į tai – per kelias dienas sunaikino tai, ką jiems pavyko pasiekti per daugybę metų.
Įmonės neslepia apmaudo
„Įveikėme specialius projektus, kad galėtume įsitvirtinti Kinijoje – kad rastume prekybai nišų. Tai buvo dalyvavimas parodose, produktų degustacijos – pasinaudojome viskuo, ko reikia partneriams surasti. Prekyba jau vyko, užtat dabartiniai signalai apie atšauktą traukinį ir stabdomą prekybą gali pradanginti investuotus pinigus.
Nors Kinijos rinka probleminė, ji perspektyvi. Ji nebuvo atidaryta visiems mūsų produktams, pavyzdžiui, turėjome šįmet pradėti subproduktų eksportą, kuris yra pelningiausias. Vėliau būtume pateikę mėsos gaminių. Bet dabar viskas pakibo“, – sakė Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos vadovas Egidijus Mackevičius.
Šiuo metu pagrindinis mėsininkų eksporto produktas yra šaldyta jautiena. Dalis mėsos perdirbimo įmonių leidimus tam jau yra gavę, ir pernai bei užpernai išgabeno į Kiniją po kelis šimtus tonų mėsos. Likusios prekybos leidimų tikėjosi šiemet.
Šnairuoja į politikus
„Eksportavome į Kiniją ne tik mocarelą, nemažai kinams parduodavome sausų pieno produktų, bet dabar situacija prasta. Apmaudu, kad pradings į prekybos partnerių paiešką investuotas laikas ir pinigai.
Maždaug prieš penkerius metus Vyriausybė ir skatino, ir padėjo siekti Kinijos rinkos, o dabartinė padarė priešingai. Didžiausias blogis ir yra valdžios nenuoseklumas“, – sakė pieno perdirbimo įmonių grupės „Vilvi Group“ vadovas Gintaras Bertašius.
Į Kiniją „Vilvi Group“ pieno produktai buvo gabenami jūriniais konteineriais – taigi ne kinų atšauktas traukinio reisas šiuo atveju pridarė papildomų rūpesčių, bet pats konfliktas.
„Kol kas dar neturime galutinio partnerių atsakymo, kad viskas nutraukiama, bet vis tiek nebebus taip, kaip buvo. Esame išskirstę rinkas – parduodame produktus daugiau kaip 60 pasaulio šalių. Tačiau ne pats eksporto kiekis yra svarbiausias, o tai, kad Kinija mums yra ir įdomi, ir pelninga rinka“, – kalbėjo G.Bertašius.
Žiemos sezonui pasirengė
„Made in China“, – įspaudai ant etikečių liudija, kad prekės – indai, pakavimo dėžutės, įrankiai, žaislai ir gausybė jų kitų yra pagaminta Kinijoje. Kaip prekybos tinklai reaguoja į prekybos su Kinija pokyčius?
„Dar nežinia, kaip viskas klostysis. Manau, kad Kinijos įmonės prekiaus kaip prekiavusios, bet gali sulaukti nurodymo neparduoti gaminių būtent Lietuvai, vadinasi, muitinė netvarkys eksporto deklaracijų. Tokiu atveju mes patys turėsime įkurti savo įmones kitose ES šalyse arba naudotis kitų šalių paslaugomis.
Visa tai neišvengimai padidins importo prekių savikainą. Juk tektų papildomai mokėti ir už paslaugas, ir už pailgėjusį tiekimo kelią – logistiką“, – sakė „Norfos“ parduotuves valdančios bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.
Pasak jo, artimiausiu metu pirkėjai kiniškų prekių kainų pokyčių nepajus – dalis žiemos sezono prekių jau pasiekė centrinį „Norfos“ sandėlį, kita dalis šiuo metu gabenama.
„Kalėdines prekes sandėlyje privalome turėti rugsėjį ar spalį, tad kainų pokyčiai palies nebent pavasario ir vasaros užsakymus“, – sakė D.Dundulis.
Kainas pakėlė pandemija
„Maxima International Sourcing“ įmonė teikia centralizuotas tiekimo, pirkimo ir derybų paslaugas prekybos tinklams „Maxima“ – Baltijos šalyse), „Stokrotka“ – Lenkijoje) ir „T-Market“ – Bulgarijoje.
Pasak „Maxima International Sourcing“ vadovės Agnės Voverės, iš Kinijos jūra daugiausiai yra gabenamos pramoninės prekės – indai ir namų apyvokos reikmenys, žaislai, tekstilės gaminiai ir kitos.
„Nuo COVID-19 pandemijos pradžios prekių transportavimas iš Kinijos jūriniais konteineriais smarkiai pabrango. Pavyzdžiui, jei anksčiau 40 pėdų konteinerio transportavimas kainuodavo apie 2500 JAV dolerių, dabar – 16 tūkst. JAV dolerių. Bet to, laivuose trūksta vietų, todėl nėra garantuojama, kad krovinys bus gabenamas“, – sakė A.Vovevrė.
Prekių gabenimui iš Kinijos taip pat pasitelkiami traukiniai bei krovininiai lėktuvai.
„Per pirmąjį karantiną iš Kinijos atsiskraidinome apsaugines kaukes, respiratorius ir pirštines. Oru gabename pakankamai retai, bet apsauginių prekių reikėjo itin skubiai, todėl jų gabenimui pasitelkėme krovininius lėktuvus“, – teigė A.Voverė.
Anot jos, prekių iš Kinijos yra atsigabenama ir traukiniais, nes taip – greičiau, o kaina yra beveik tokia pati kaip ir jūrinio transporto.
„Krovininių traukinių iš Kinijos nukreipimas į kaimyninę Latviją didelės įtakos mums neturės. Apskritai kiekvienam kroviniui atsigabenti ieškome greičiausio ir pigiausio būdo, todėl bendradarbiaujame ne tik su ekspedicijos įmonėmis, bet ir tiesiogiai su krovinių laivybos linijomis.
Taigi šiuo metu esame risitaikę prie naujos realybės, kurią suformavo COVID-19 pandemija.
Visa tiekimo grandinė yra paankstinta, todėl ir žiemos sezonui užsakytos prekes jau gabenamos Lietuvos link“, – paaiškino A.Voverė.
Ne tik blogos naujienos
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė įžvelgiąs keleriopą verslo riziką – susijusią su mediena ir baldais – didžiausia į Kiniją eksportuojamų prekių grupe.
„Kinija gali stabdyti šių prekių pirkimą iš Lietuvos įmonių, sugalvojusi tam dingsčių, pavyzdžiui, „atrasti“ neatitikimų dokumentuose ar kenkėjų medienoje.
Rizika susijusi ir su žemės ūkio produktais, maisto prekėmis.
2014-aisiais, kai Rusija aneksavo Krymą ir, sulaukusi ES sankcijų, paskelbė embargą, mūsų šalies maisto pramonė neteko Rusijos rinkos.
Prekių pardavimo paieškos buvo nukreiptos į Kiniją bei Aziją.
Radus – investuota į naujus įrenginius, pavyzdžiui, pieno miltų gamybos. O dabar prarandama Kinija – jai dėl to neskauda, nes dėl didelės konkurencijos ji ras pakaitalų“, – svarstė A.Izgorodinas.
Vis dėlto jis neabejoja, kad verslas sugalvos, kaip aplenkti Kinijos sankcijas. Prekes juk galima eksportuoti per kitas ES šalis, atidarius antrinę įmonę, tarkime, Lenkijoje ir pardavimo rūpesčius perdavus jai.
„Tą patį galima daryti ir Azijoje, pavyzdžiui, Singapūras yra ta šalis, kurioje užsienio prekyba bei logistika stipriai išplėtota. Medieną, baldus ar maisto produktus galima parduoti per tarpininkus jame. Žinoma, yra rizika, kad kinai atsikapstytų tikrąją prekių tiekimo grandinę, be to, už tarpininkavimą irgi reikėtų mokėti.
Taigi verslui nenaudingas tarpininko atsiradimas, nes daugiausia eksportuojama žaliavinių prekių, kurių pelno marža ir taip nėra didelė“, – kalbėjo ekonomistas.
Dar vienas pavojus
Prekybos su Kinija apimtis yra nedidelė. Ji nepatenka net į 20 didžiausių šalių Lietuvos prekybos partnerių sąrašą. Kol kas eksporte į Kiniją dominuoja mediena, baldai ir lazeriai.
„Užtat yra kita grėsmė verslui – tai COVID-19. Kinijoje numatomas sergamumo šuolis, o į tai jautriai reaguojama, pavyzdžiui, savaitei sustabdyta vieno iš Kinijos uostų, kuris, pagal konteinerių apyvartą, yra trečias pasaulyje, veikla“, – priminė A.Izgorodinas.
Lietuvos įmonės, kurios iš Kinijos importuoja žaliavas arba prekes, rudenį ir žiemą gali pritrūkti komponentų savo gaminiams ar žaliavų.
„Tai reali rizika. COVID-19 išplito į pusę Kinijos provincijų, todėl gali būti stabdoma ir gamybos, ir logistikos įmonių veikla. Greta politinės įtampos tai nėra gerai“, – sakė ekonomistas.
Uždarė „Šilko kelią“
Tiesioginiai krovininiai traukiniai iš Kinijos į Lietuvą – dalis „Naujojo šilko kelio į Europą“ – dėl įtemptos politinės situacijos tarp šalių rugpjūčio pabaigoje ir rugsėjį atšaukiami.
Apie tai Kinijos geležinkelių įmonė „China Railway Container Transport Corp.“ (CRCT) pranešė klientams Lietuvoje.
Pirmiausia atšauktas tiesioginis traukinys, suplanuotas rugpjūčio 28 dieną, pranešta ir apie visų tiesioginių traukinių į Vilnių atšaukimą rugsėjį.
Prekes iš Kinijos gabenančios logistikos bendrovės „ACE Logistics“ Jūrų ir geležinkelio transporto padalinio vadovas Tomas Jankauskas agentūrai BNS yra sakęs, kad toks Kinijos sprendimas sukels nepatogumų, tačiau nepadarys daug žalos.
Anksčiau kroviniai iš Kinijos į Lietuvą buvo gabenami per Lenkiją. Dėl šios situacijos bent jau kuriam laikui krovinių srautus vėl teks perorientuoti į šį maršrutą.
Nuostoliai dar neaiškūs
Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Vidmanto Paukštės, pagal turimą informaciją, iš Klaipėdos uosto tiesiogiai į Kiniją 2020 metais buvo gabenta 1,7 mln. tonų krovinių. Tai – trąšos, grūdai, metalo konstrukcijos.
„Tačiau didesnė dalis krovinių iš Kinijos gabenama konteineriais ir iki Klaipėdos atkeliauja pabuvę ne viename uoste, todėl nustatyti tikslų kiniškų krovinių, gabenamų konteineriais, kiekį būtų sudėtinga.
Bet koks krovinio praradimas atsiliepia uosto direkcijos, uoste veikiančių įmonių pajamoms, taip pat įtakos turi ir kitiems susijusiems verslams. Bet šiandien konkretizuoti galimus nuostolius būtų sudėtinga“, – sakė V.Paukštė.
Prekyba su Kinija nuolat augo
Statistikos departamento duomenimis, importas iš Kinijos nuolat augo. Pernai iš jos buvo importuota 1,172 mlrd. eurų vertės prekių, 2019-aisiais – 928 mln. eurų, 2018-aisiais – 855 mln. eurų vertės.
Į Kiniją iš Lietuvos pernai buvo išgabenta 315 mln. eurų vertės prekių, 2019-aisiais – 276 mln. eurų, 2018-aisiais – 188 mln. eurų vertės.
Antrojo šių metų ketvirčio duomenimis, didžiausiame importo iš Kinijos penketuke – elektros mašinos, garso ir vaizdo aparatūra, jų įsigyta už 94,9 mln. mln. eurų. Katilams, mašinoms, įrenginiams prireikė 47,45 mln. eurų. Importuotų transporto priemonių įsigyta už 26,58 mln. eurų, kinematografijos, matavimo, medicinos prietaisų – už 19,27 mln. eurų, organinių chemijos produktų – už 17,22 mln. eurų.
Gausiai iš Kinijos perkama baldų reikmenų (už 16,82 mln. eurų), plastikų ir jų dirbinių (už 15,1 mln. eurų), žaislų ir žaidimų (už 12,7 mln. eurų), kaučiuko ir jo dirbinių (už 9,32 mln. eurų), įvairių chemijos produktų (už 4,37 mln. eurų).
Eksporto į Kiniją penketuke – baldai ir jų reikmenys (parduota už 9,29 mln. eurų), mediena ir jos dirbiniai (už 5,64 mln. eurų), mineralinis kuras ir bituminės medžiagos (už 2,237 mln. eurų), sintetiniai siūlai – gijos (už 2,584 mln. eurų), pienas ir jo produktai bei kiaušiniai (už 1,602 mln. eurų). Į Kiniją buvo gabenama mėsos ir valgomųjų subproduktų (už 1,012 mln. eurų), nealkoholinių ir alkoholinių gėrimų (už 0,784 mln. eurų).
