Politikas prašo įvertinti, ar finansų ministras Taurimas Valys ir viceministras Janušas Kizenevičius privalėjo teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS) pateikti deklaraciją dėl jų atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos, susijusios su Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimo projektu po vykusių dviejų susitikimų su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) atstovais.
Be to, rašte, su kuriuo susipažino ELTA, prašoma įvertinti, ar J. Kizenevičius asmeniškai turėjo pateikti deklaraciją.
„Atsižvelgiant į viceministro J. Kizenevičiaus viešą pripažinimą, kad iniciatyva „gimė po susitikimų“ su LTOK, įvertinti, ar jam asmeniškai kilo pareiga pateikti deklaraciją, ir jei taip – ar ši pareiga buvo įvykdyta laiku“, – dėstoma rašte VTEK.
Susiję straipsniai
M. Lingė taip pat prašo etikos sargų įvertinti, ar susitikimai su LTOK turėjo būti skelbti viešai prieinamose ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus ir Finansų ministerijos vadovybės darbotvarkėse.
Taip pat nustatyti, ar LTOK veikla laikytina lobistine, kuriai vykdyti reikalinga registracija lobistų sąraše.
„Įvertinti, ar aplinkybė, kad LTOK jau iki įstatymo projekto priėmimo yra sudaręs susitarimą su UAB „Euloto“ dėl būsimos paramos paskirstymo sau, nerodo, kad LTOK vaidmuo šio projekto atžvilgiu buvo aktyvesnis nei bendros nuomonės ar problemų pasidalijimas, ir ar tai turi reikšmės vertinant įstatymo 7 straipsnio 6 punkto išimties taikymą“, – prašo M. Lingė.
Kaip skelbta, kiek anksčiau M. Lingė ir konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prašė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atlikti šio projekto antikorupcinį vertinimą.
Ministerija siūlo, kad dabar taikomas 18 proc. tarifas loterijų organizatoriams būtų išskaidytas – 10 proc. mokesčio numatoma skirti į biudžetą, likusius 8 proc. – nevyriausybinėms organizacijoms ir kitiems paramos gavėjams, numatytiems įstatyme.
Visgi, anot finansų viceministro J. Kizenevičiaus, bendros mokestinės naštos loterijų organizatoriams naujajame projekte keisti nenumatoma.
Anot konservatorių, iki 2023 m. šalyje jau galiojo modelis, kai loterijų organizatoriai mokėjo 5 proc. mokestį į valstybės biudžetą, o dar 8 proc. nominaliosios bilietų vertės privalėjo skirti paramai.
Teigiama, kad apie 75–85 proc. Lietuvos loterijų rinkos valdo bendrovė „Olifėja“, kurios 51 proc. akcijų priklauso LTOK, kuris lėšas iš mokesčio nukreipinėjo susijusioms organizacijoms.
Tuomet Seimas 2021 m. gruodį nusprendė, kad nuo 2023 m. visas 18 proc. loterijų mokestis turėtų būti nukreiptas į valstybės biudžetą, o olimpinio sporto bei kito visuomenei naudingo finansavimo klausimai – atskirti nuo konkrečių loterijų organizatorių sprendimų.
Todėl, pasak politikų, naujasis Finansų ministerijos siūlymas įtvirtinti privalomą, ne mažiau kaip 8 proc. sudarančią „paramą“, kurią skirsto patys loterijų organizatoriai, atkartoja 2021 m. panaikintą modelį, bet su platesniu ir neapibrėžtu paramos gavėjų ratu.
Kaip skelbė ELTA, Finansų ministerija skaičiuoja, kad, jei minėti pakeitimai dėl loterijų mokesčio būtų priimti, biudžetas kasmet netektų 11,9 mln. eurų – ši suma apskaičiuota atsižvelgiant į loterijų organizatorių praėjusių metų veiklos rodiklius.
Visgi valdančiosios koalicijos partneriai demokratai jau išsakė poziciją, kad tokio projekto nepalaikys – sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis sakė, kad politinė jėga siūlys didinti loterijų verslui taikomus mokesčius.