Sąžiningai mokėti mokesčių Lietuvoje neapsimoka? Senatvėje išlošia tik gaunantys minimumą

Prieš savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete SADM Pensijų skyriaus patarėja Rita Babianskaitė pristatė planuojamas pensijų permainas ir pasidalijo skaidrėmis, iš kurių viena susilaukė nemažai dėmesio. Joje buvo pavaizduotas grafikas, kaip keičiasi sumokamų įmokų ir būsimų išmokų santykis priklausomai nuo to, kokį atlyginimą žmogus uždirba.

„Dirbantys už minimalią mėnesinę algą (MMA) išėję į pensiją praktiškai gauna beveik apie 80–90 proc. savo buvusio darbo užmokesčio – kitaip tariant, jų įmokos pensijoje „atsiperka“.

Tuo metu sumokančiam įmokas nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) ir daugiau nei VDU jos neatsiperka – nuo kuo didesnio atlyginimo žmogus moka pensijų įmokas, tuo mažiau „grąžos“ jis vėliau pamato savo pensijoje.

Tad turime spręsti problemą, kad žmonės norėtų dirbti ne tik ilgai, bet ir legaliai ne vien už MMA. Dabar pensijų sistema yra nemotyvuojanti mokėti įmokų“, – taip pakomentavo šį grafiką R.Babianskaitė.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė portalui lrytas.lt pasakojo taip pat atkreipusi dėmesį į minėtąjį grafiką. „Susidaro įspūdis, kad daug uždirbti ir sąžiningai mokėti mokesčių neapsimoka“, – neslėpė nusivylimo ji.

Anot profsąjungų atstovės, paskutiniai SADM duomenys rodo, kad kuo daugiau per savo darbingą amžių žmogus sumoka mokesčių, tuo labiau jo pensija nuo tų sumokėtų mokesčių skiriasi. Išlošia tik gaunantys MMA – jų vienintelių pensija yra adekvati sumokėtiems mokesčiams.

„SADM, norėdama padidinti mažiausias pensijas, bando žiūrėti į stažą, ieško, kaip padidinti bazinę pensiją. O mes sakome, kad pirmiausia turėtų būti adekvatus pensijos dydis, kuris būtų susietas ne tik su stažu, bet ir su sumokėtais mokesčiais“, – kalbėjo I.Ruginienė.

Ji pasakojo susidūrusi su skaudžiais medikų, mokytojų atvejais, kai šie specialistai, visą gyvenimą savo sveikatą ir žinias atidavę visuomenei, gyvenimo gale parduotuvėje gali įpirkti tik nukainotas prekes.

„Jų pensijos siekia 400–500 eurų, tačiau didžiąją dalį jos tenka sumokėti už butą, vaistus. Esame su vienu pensininku skaičiavę, kiek jam po šių išlaidų lieka pinigų pragyvenimui – jam liko 100 eurų mėnesiui. Man nesuvokiama, kaip galima išgyventi už 100 eurų per mėnesį?

Matyt, mūsų pensininkai išradingi, jei sugeba išgyventi su tokiais pinigais. Ne veltui pensininkai sako: „Ačiū Dievui, kad turiu vaikų“. Tie, kas turi vaikų ir gali gauti iš jų paramą, tie kažkaip išgyvena. Tačiau nieko nėra baisiau, nei tapti vienišu pensininku“, – skaudžiais pavyzdžiais dalijosi LPSK pirmininkė.

Visgi Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka atkreipia besipiktinančiųjų dėmesį, kad pensijų sistemos tikslas nėra motyvuoti dirbti. Anot jo, motyvuoti dirbti turi atlyginimas ir darbo sąlygos, o pensijų sistema skirta apsaugoti žmones tada, kai šie nebegali dirbti, kad jie neskurstų.

„Socialinės apsaugos sistema sukurta apsaugoti labai menkas pajamas gaunančius arba visai jų negaunančius žmones. Juk jei mažai uždirbantiems žmonėms padarytų pensijas, proporcingas jų sumokėtiems mokesčiams, jų pensijos siektų tik 80–100 eurų ir žmonės badautų.

Tokius žmones reikia paremti. O juos paremti galima tik surinkus mokesčius iš daugiau uždirbančių. O jei kiekvienas atgautų tiek, kiek sumokėjo mokesčių, kokia apskritai būtų prasmė mokėti mokesčius? Geriau tada jau pačiam pasilaikyti tuos pinigus“, – aiškino profesorius.

Todėl R.Lazutka nepritaria nuomonei, kad reikėtų naikinti „Sodrą“ ir leisti žmonėms rūpintis savimi patiems. Taip pat, jo teigimu, būtų absurdas ir „Sodros“ sistemoje palikti tik mažiau uždirbančius, o gaunančius daugiau paleisti iš sistemos patiems rūpintis savimi.

„Tik neišprusę žmonės kalba tokias nesąmones apie dalykus, kurių neišmano. Jeigu žmonės galėtų pasirūpinti savimi patys, juk ir nebūtų jokių sodrų ir pensijų sistemų.

Tačiau nėra pasaulyje šalies, kurioje nebūtų institucijos, analogiškos mūsų „Sodrai“ ir valstybinei pensijų sistemai. Tokias nuomones skleidžia nebent propagandistai, atstovaujantys milijonieriams ir norintys apginti jų turtus, kad šie mokėtų kuo mažiau mokesčių“, – aštriai kritikavo tokias idėjas jis.

Nors profesorius sutinka, kad reikėtų tobulinti pensijų sistemą, bet taip pat atkreipia dėmesį, kad visgi tai gana sudėtingas mechanizmas.

Jo manymu, reikėtų gerokai padidinti pensijos individualiąją dalį – pavyzdžiui, gaunančiam VDU prie 198 eurų iš valstybės biudžeto gaunamos pensijos dalies pridėti ne dabartinius 200 eurų iš „Sodros“, bet apie 400 eurų.

„Tokia 600 eurų vidutinė pensija jau būtų virš skurdo ribos ir pagal mūsų algas, ir pagal ekonomikos išsivystymo lygį. Tačiau dar nėra iš ko šitiek padidinti pensijas, tam reikia keisti mokesčių įstatymus, tvarkyti finansus“, – kalbėdamas su portalu lrytas.lt svarstė R.Lazutka.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat pritaria profsąjungų nuomonei, kad dabartinė pensijų sistema yra ydinga, mat tas žmogus, kuris stengiasi, mokosi, dirba ir uždirba, senatvėje gaus panašią pensiją į to, kuris visą gyvenimą dirbo už MMA.

„Tas, kuris stengiasi būti sėkmingu ir gauna didesnį atlyginimą, yra priverstas pasirūpinti savimi – pats kaupti lėšas savo senatvei, nes vėliau gaus, duok Dieve, 30 proc. savo turėto atlyginimo. Žinoma, tai vis tiek pinigai, garantija, nes niekas negali būti tikras, kad išliks sėkmingu iki pensijos, tačiau tikėtina, kad jei jau pradėjai uždirbti didesnes pajamas, tai ir vėliau jas uždirbsi“, – portalui lrytas.lt kalbėjo jis.

Visgi skundus, kad daug uždirbti ir sąžiningai mokėti mokesčių neapsimoka, finansų analitikas vadina net tam tikra manipuliacija. Pasak jo, gerai uždirbti apsimoka visada, nes mokesčiai, kad ir kokie bebūtų, neatima visų uždirbamų pinigų.

„Mokėti mokesčius apsimoka vien dėl to, kad esi „baltas ir pūkuotas“, skaidrus ir niekas vieną dieną nepasibels į duris ir nepaprašys nesumokėtų mokesčių. Ypač po pandemijos žmonės supranta, kad mokėti mokesčius apsimoka, nes ištikus bėdai galima gauti sveikatos paslaugas, prastovas“, – atkreipė dėmesį M.Dubnikovas.

Tačiau, jo teigimu, lietuviai turi suvokti, kad jei uždirba daugiau nei MMA, privalo rūpintis savimi patys, nes dabartinė sistema nesuteikia daug vilčių oriai gyventi senatvėje.

Nors tikėtina, kad situacija turėtų gerėti didėjant pajamoms ir mokesčiams (nuo didesnių pajamų bus surenkama daugiau mokesčių ir taip biudžete atsiras lėšų didesnėms pensijoms), tačiau tai labiau lies žmones, kurie šiandien dar yra jaunuoliai. O žmonėms virš 40 metų, pataria finansų analitikas, savo pensija reikėtų rūpintis patiems, nes perspektyvos nėra blizgančios.

O visiškai atsisakyti pensijų kaupimo šiandieninėje ekonomikoje neįsivaizduojama, patikino M.Dubnikovas. „Supraskime, kad turime pasirūpinti tais žmonėmis, kurie neturi pajamų ir neturėjo galimybės jų užsidirbti – tai ir neįgalieji, ir paskyrę savo gyvenimą savanorystei, sergančiųjų priežiūrai žmonės.

Šiais laikais neįsivaizduojama, kad kiekvienas eitų tik už save ir negyventų bendrystėje. Pensijų sistemos negebėjimas pasirūpinti savo žmonėmis vestų netgi prie valstybės kracho“, – perspėjo jis.

M.Dubnikovas pataria nuo pajamų kas mėnesį atsidėti 10 proc. „Žinoma, tos sukauptos lėšos, jei bus laikomos kojinėje, kai dabar turime 8 proc. infliaciją, o metų pabaigoje potencialiai turėsime 10 proc., greitai nuvertės. Jei sutaupėme 20 tūkst. eurų, tai 10 proc. infliacija reikš, kad pinigų, nors ir bus tiek pat, tačiau už juos po metų galėsime nusipirkti 10 proc. arba 2 tūkst. eurų mažiau“, – įspėjo jis.

Todėl pinigus reikia įdarbinti. Jei turima reikšmingesnė pinigų suma, galima investuoti į nekilnojamąjį turtą (NT), atidaryti verslą, taip pat investuoti į akcijas, obligacijas, įvairius investicinius fondus.

„Jeigu tai mažesnės sumos, tada verta pagalvoti apie investicijas į save, išsilavinimo įgijimą – žinios leidžia mums praplėsti spektrą, kur galima investuoti. Investuoti reikia ne ten, kur patarė draugas, kaimynas ar konsultantas, o ten, kur aš pats suprantu. Apskritai investavimas į save gali padidinti ir reguliarias pajamas“, – atkreipė dėmesį finansų analitikas.

Jis taip pat pateikė ir formulę, pagal kurią galima pasiskaičiuoti, kiek santaupų reikėtų sukaupti iki pensijos.

„Reikia nusistatyti, kiek pajamų mums reikės gyventi pensijoje. Paskolų tada jau neturėsime, turėsime turto. Geriausias variantas būtų pasiimti 70–80 proc. nuo mūsų gaunamų pajamų, šią dalį padauginti iš 12 – tai bus mūsų metinis poreikis. Tada šį metinį poreikį reikia padauginti iš 20 – tai bus pinigai, kurių mums reikės 20-čiai metų.

Kitas variantas – susiskaičiuoti savo poreikius pagal esamą situaciją, kiek per mėnesį mums reikia pinigų, ir vėlgi atlikti tą pačią aritmetiką. Žinoma, kuo ilgesnis laikotarpis – ar 20, ar 30 metų – tuo yra saugiau. Šitaip apsiskaičiavę pamatysime, kad tas poreikis nėra jau toks mažas. Žinodami šią sumą, galime ją dalinti iš metų, likusių mums iki pensijos, ir taip sužinoti, kiek mums reikia sukaupti per mėnesį“, – aiškino M.Dubnikovas.