Akcija vyko VMVT rengiant pirmąją Lietuvoje ūkinių gyvūnų gerovės konferenciją „Kaip jie gyvena. Tavo sprendimas“. Prie tarnybos buveinės Vilniuje buvo leidžiami kastruojamų paršelių žviegimo garso įrašai, „Tuščių narvų“ atstovai praeiviams pasakojo apie protesto priežastis ir dalino informacinius lankstinukus.
„Akciją organizuojame todėl, nes VMVT šiandien daro visos dienos konferenciją apie gyvūnų gerovę, bet didžiausiam, opiausiam gyvūnų gerovės klausimui vietos ten neliko“, – Eltai teigė „Tuščių narvų“ vadovė Gabrielė Vaitkevičiūtė.
Anot jos, visuomenė uždrausti paršelių kastravimą be nuskausminamo prašo jau pusantrų metų, tačiau VMVT vengia priimti sprendimą.
Susiję straipsniai
„Tiesiog vilkina, meluoja. Sakė iki rudens jau bus pateiktos išvados. Dabar jau rudens antras mėnuo – nieko nėra. Mes tiesiog manome, kad yra labai ciniška apsimesti, kad tau rūpi gyvūnų gerovė, daryti konferenciją, kuri, neva tai, yra apie gyvūnų gerovę, bet ignoruoti vieną pačių svarbiausių temų“, – kalbėjo G. Vaitkevičiūtė.
Vadovės teigimu, per pusantrų metų buvo surengta daugiau nei 10 protesto akcijų, tačiau VMVT ir jos vadovė Audronė Mikalauskienė yra atsivėrusi „tylos siena“.
„Tarnyba, ji nieko nepadarė per tą laiką. Padarė kažkokią darbo grupę, kuri ten neaišku ar išvis kažką veikia, ar neveikia, nes tai yra neskelbiama informacija“, – sakė „Tuščių narvų“ atstovė.
„Ji (VMVT direktorė A. Mikalauskienė – ELTA) taip nekalba su žurnalistais, kad mes turėjome aktorę pasamdyti, kuri ateitų per tokius renginius ir kažką bent pasakytų. Tarnyba apsidengia kažkokia tylos siena ir nieko nedaro, nieko nesprendžia“, – kalbėjo G. Vaitkevičiūtė.
„Tuščių narvų“ vadovės teigimu, protestai bus tęsiami tol, kol paršeliai bus kankinami.
Organizacija paskutinę protesto akciją prie VMVT, kuria ragino tarnybą uždrausti paršelių kastraciją be nuskausminamųjų, buvo surengę šių metų gegužę. Organizacija tada teigė, kad VMVT direktorė jau metus delsia priimti sprendimą šiuo klausimu.
ELTA primena, kad praėjusiais metais paršelių kastracijos be nuskausminamųjų klausimui spręsti buvo suburta darbo grupė, kurios tikslas, kaip anksčiau skelbė VMVT, buvo ieškoti sprendimų, kurie leistų užtikrinti aukščiausius gyvūnų gerovės standartus ir ateityje keisti paršelių kastracijos be nuskausminamųjų praktiką.
Organizacijos vadovės G. Vaitkevičiūtės teigimu, „Tušti narvai“ iš šios darbo grupės išėjo dėl grupės veiklos slaptumo.
VMVT anksčiau Eltai nurodė, kad darbo grupės dėl paršelių kastravimo be nuskausminamųjų dalyviai vieningai sutaria, jog perspektyviausia ilgalaikė kryptis galėtų būti nekastruotų gyvūnų auginimas, tačiau radikalių sprendimų priėmimą apsunkina Europos Sąjungos (ES) rinkos specifika.
„Tuščių narvų“ duomenimis, paršelių kastraciją be nuskausminamųjų jau yra uždraudusi Suomija, Vokietija, Prancūzija, Švedija, Nyderlandai, Norvegija ir Belgija, o griežtesni apribojimai jau galioja ir Šveicarijoje bei Danijoje.
Paršeliai paprastai kastruojami siekiant sumažinti agresyvų elgesį, taip pat – norint išvengti nemalonaus kuilio mėsos kvapo.