Kaip anksčiau teigė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPP), dėl laivų apšaudymų Juodojoje jūroje Rusija rado būdą eksportą iš Juodosios jūros perkelti į Baltiją.
„Tikrai norėtume tai aptarti ir galbūt aptarti su Vyriausybe, kaip jie matytų, aptarti taip pat su verslu, Klaipėdoje dirbančiu verslu, kaip jie žiūri į šią situaciją, ir ieškoti bendro sutarimo, kaip padaryti, kad mūsų uostai nebūtų išnaudojami tam, kad Rusija galėtų lengva ranka pervežti tuos grūdus“, – antradienį „Žinių radijui“ sakė ji.
Pirmadienį Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas teigė, kad šalies vyriausybė planuoja įvesti 300 proc. muito tarifą grūdų kroviniams iš Rusijos bei Baltarusijos ir tokių grūdų perdirbimui.
Griauna stereotipą, kad žemės ūkis tik vyrams: „Kita moteris norėtų žiedo, o man reikia traktoriaus“
Taip pat – sukurti mechanizmus, leidžiančius atpažinti ir taikyti sankcijas galimai vogtiems Ukrainos grūdams. A. Skaisgirytės teigimu, valstybės, turinčios išėjimą į Baltijos jūrą, turėtų priimti bendrą sprendimą, nes Latvijai veikiant vienai, bendra situacija regione nepasikeis.
„Tikrai Latvijos vyriausybė eina tuo keliu, kaip kažkada ėjo Europos Sąjunga (ES). Kitaip sakant, ne per sankcijas, o per didžiulius tarifus, kad būtų nebepatrauklu krauti tuos grūdus Latvijos uostuose“, – sakė ji.
Susiję straipsniai
„Tikrai galima ieškoti regioninio sprendimo, kalbėti taip pat ir su estais, su lenkais, ir galbūt su suomiais – pirmiausia su tomis šalimis, kurios turi išėjimą į Baltijos jūrą, ir priimti kažkokį vienodą sprendimą. Nes žinoma, jeigu Latvijoje taps nepatrauklu krauti (grūdus – ELTA), o Lietuvoje dar vis bus patrauklu, tai čia bus ne sprendimas. Turėtume ieškoti kažkokio platesnio sutarimo tarp Baltijos jūros šalių“, – pridūrė Gitano Nausėdos patarėja.
A. Skaisgirytė tikino, kad susiklosčiusi situacija yra keista, bet paaiškinama, esą grūdai yra nesankcionuota prekė.
Pasak jos, prieš porą metų Baltijos šalys pasisakė, kad reikia sankcionuoti kuo daugiau rusiškos kilmės prekių, įskaitant maisto produktus, tačiau dalis Europos Sąjungos (ES) valstybių narių tam nepritarė dėl humanitarinio aspekto. Todėl, kaip teigė prezidento vyriausioji patarėja, siekiant užkardyti maisto prekių importą į ES, buvo pakelti joms taikomi muitai, tačiau tai neapima tranzito.
„ES šalys susitvarkė tokiu būdu, tačiau tai neapima tranzito ir, pavyzdžiui, jeigu Rusija nori tranzitu siųsti šias nesankcionuotas prekes, ji gali kreiptis ir į ES šalių uostus, kas, matyt, ir buvo padaryta“, – kalbėjo ji.
„Reikia suprasti, kad tai nėra neteisėti veiksmai, bet klausimas turbūt būtų jau politinis – jeigu sakome, kad mes jokiais būdais nenorime padėti Rusijos karo mašinai, kad norime atkirsti Rusiją nuo pinigų srautų, ar tada turėtume dalyvauti grūdų pervežime? Čia klausimas taip pat ir politinis ir reikėtų jį tikrai apsvarstyti“, – pridūrė A. Skaisgirytė.
Perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų
Kaip Eltai nurodė uosto vadovas Algis Latakas, per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos jūrų uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų, daugiausia kukurūzų, geležinkeliais atgabentų iš Kaliningrado srities. Pasak jo, tai yra nesankcionuoti kroviniai, kurių sustabdyti uostas neturi teisės, tačiau tokios kilmės krovinių srautas kasmet mažėja, nes įvedamos papildomos sankcijos.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas Eltai teigė, kad situacija yra vertybiškai nepriimtina, taip pat nurodė valstybinei „Lietuvos geležinkelių“ grupei (LTG) pavedęs išsiaiškinti visas aplinkybes, kuriomis grupės įmonė „LTG Cargo“ gabena rusiškus grūdus šalies geležinkeliais.
LGPP vadovo Karolio Šimo teigimu, Lietuvos ir Latvijos institucijos į problemą dėl rusiškų grūdų eksporto žiūri paviršutiniškai, o Latvijos uostai yra didžiausias Baltijos šalių „Achilo kulnas“ – per juos teoriškai galima išvežti apie 7–8 mln. tonų grūdų per metus, realiai – apie 5 mln. tonų.
Paaiškėjus apie rusiškų grūdų gabenimą, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) uoste paėmė vieno grūdų krovinio mėginius iš bendrovės „Bega“ teritorijos, kur iš Kaliningrado atvažiavo kelios dešimtys vagonų su grūdais – jie bus sulaikyti, kol mėginius tikrins Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos laboratorijos.
VMVT vertinimu, grūdų kilmės šalis gali būti Ukraina, o ne Rusija, kaip deklaruojama dokumentuose. Tai reiškia, kad jie gali būti pavogti ir per Kaliningradą atgabenti iš Ukrainos.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad veiksmus, užkardant rusiškų ir iš okupuotų Ukrainos teritorijų galimai pavogtų grūdų tranzitą per šalį, Lietuva derins su kitomis Baltijos šalimis.
„Tema yra, sakyčiau, ne vien Lietuvos, kaip valstybės. Šiuo atveju kalbame apie tris valstybes – Latviją, Estiją ir Lietuvą. Vakar kaip tik po darbo bendravau su Latvijos ministru pirmininku, jis taip pat kėlė šią temą ir konsultavomės telefonu, kokia gali būti atsakomoji reakcija į Rusijos pusės norą gabenti rusiškus grūdus, kurie galimai sumaišyti ir su pavogtais Ukrainos grūdais“, – žurnalistams Klaipėdoje antradienį, rugsėjo 8 d., sakė premjeras.
„Morališkai mes visą laiką palaikysime Ukrainą, nesame suinteresuoti Rusijos grūdų krova“, – pažymėjo jis.