Kraujo grupė – per žmogaus genetiką
Kuo išskirtinė rezus (Rh) nulinė kraujo grupė? Tuo, kad neturi nė vieno iš 61 Rezus sistemos antigenų, randamų kitose kraujo grupėse.
O kaip tampama „išrinktuoju“, kuriam tenka turėti tokią retą kraujo grupę? Šią kraujo grupę nulemia paprasčiausia žmogaus genetika, o jei tiksliau – genetinė predispozicija. Iš lotynų kalbos išvertus „predispozicija“ reiškia, kad „iš anksto išstatytas, paruoštas“ arba tiesiog žmogaus įgimtas polinkis į ką nors, pavyzdžiui, sirgti tam tikromis ligomis.
Ar tai reiškia, kad turintiems ypač retą kraujo grupę, gresia ir kokios nors išskirtinės ligos, kurių kiti žmonės neturi?
Taip, grėsmė yra, kadangi tokiam žmogui yra tikimybė turėti lengvą hemolizinę anemiją. Tai yra kraujo liga, kuriai būdingas eritrocitų – raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino sumažėjimas.
Ji gali išsivystyti, kai pasigamina per mažai eritrocitų, kai jų netenkama arba suyra daugiau, nei pasigamina natūraliai.
Be to, anemija gali būti ir kitos ligos, pavyzdžiui, mažakraujystės požymis. Kodėl taip yra? Kaip rodo mokslas, Rezus antigenai yra neatsiejama eritrocitų membranos dalis, o jų nebuvimas lemia membranos vientisumo praradimą.
Kokia Lietuvoje kraujo grupė pasitaiko dažniausiai ir kokia – rečiausiai?
Kol kas mūsų šalyje pačios rečiausios pasaulyje kraujo grupės nėra, tačiau tikrai verta paminėti kokios Lietuvoje egzistuojančios kraujo grupės šiuo metu yra rečiausios ir dažniausios.
Bendras kraujo grupių pasiskirstymas Lietuvoje yra toks: 36 proc. – O RhD teigiama, 7 proc. – O Rhd neigiama, 33 proc. – A RhD teigiama, 6 proc. – A Rhd neigiama, 11 proc. – B RhD teigiama, 2 proc. – B RhD neigiama, 4 proc. – AB RhD teigiama, 1 proc. – AB RhD neigiama.
Daugelis žmonių mano, jog labiausiai paplitusių kraujo grupių kraujo atsargos yra mažiausiai reikalingos. Deja, priešingai – dažniausiai jaučiamas O (I) ir A (II), kiek rečiau B (III), rečiausiai – AB (IV) kraujo grupių poreikis.
Kuo daugiau žmonių turi tam tikrą kraujo grupę, tuo dažniau atitinkamos kraujo grupės reikia mūsų šalies gydymo įstaigų pacientams, juos gydant arba gelbstint gyvybes.
Be to, labai svarbu nesumaišyti „auksinio kraujo“ RhD nulinės ir O kraujo grupių, ką dažnai daro gyventojai. Jos yra skirtingos.
Išgelbėtų bendravimas ir bendradarbiavimas
Lietuviai kasmet vis aktyviau aukoja kraują,. Pavyzdžiui, NKC duomenimis, 2023 m. kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo kiek daugiau nei 40 000, atliktų donacijų – 72 300, o surinkta daugiau nei 32 500 litrų kraujo. Tuo tarpu 2022 m. kraują dovanojusių donorų buvo kiek daugiau nei 38 400, atliktų donacijų – beveik 68 000, o surinkta kraujo – kiek daugiau nei 30 500 litrų.
Visas donorų dovanotas kraujas yra panaudojamas – jis keliauja ir pacientams į gydymo įstaigas, o iš donorų surinkto kraujo atskirta kraujo plazma naudojama vaistų gamybai. Iš kraujo plazmos Europos farmacininkai gamina įvairius kraujo ligoms gydyti reikalingus vaistus, gelbstinčius vis daugiau suaugusiųjų ir ką tik pasaulį išvydusių kūdikių gyvybių.
Tačiau Lietuva neturi „Auksinio kraujo“ atsargų, tad savaime suprantama, kad mūsų šalyje atsiradus žmogui, kuriam gelbstint gyvybę tokio kraujo prireiktų, iš turimų rezervų padėti būtų neįmanoma.
Tiesa, net ir tokiu atveju yra numatytas konkretus veiksmų planas, kaip tokio kraujo gauti ir kaip greitai jis galėtų būti pristatytas į Lietuvą.
Pavyzdžiui, NKC bendradarbiauja su tarptautinėmis kraujo donorystės įstaigas vienijančiomis organizacijomis, tokiomis kaip Europos kraujo aljansas. Tad esant poreikiui būtų ieškoma „auksinio kraujo“, siekiant užtikrinti gydymą ir tokią kraujo grupę turinčiam pacientui.
