Štai ką reikia valgyti, o ko atsisakyti, jei norite ilgiau išsaugoti jaunystę

Įtraukę į racioną baltymų, aprūpinsite organizmą kolageno sintezę skatinančiomis aminorūgštimis. Vartojant nepakankamai baltymų, oda gali tapti šiurkšti ir išblyškusi, nagai – susilpnėti ir imti lūžinėti, plaukai – išretėti. Rekomenduojama baltymų dienos norma – 0,8 gramo 1 kilogramui svorio. Gyvūninių baltymų pasisavinimas yra geresnis, nei augalinių baltymų, tad į mitybos racioną verta įtraukti daugiau žuvies, vištienos, kiaušinių – būtent šiuose maisto produktuose esančius baltymus organizmas lengviausiai priima.

Pieno produktai taip pat baltyminiai, tačiau su jais reikėtų elgtis atsargiai, mat pieno produktai nėra pats palankiausias maistas odos grožiui – jie gali paskatinti bėrimus, spuogelių atsiradimą. O štai į žuvį ir jūros gėrybes dėmesį atkreipti tikrai verta, mat žuvies baltymuose yra visos organizmui reikalingos nepakeičiamosios aminorūgštys, turinčios tiesioginės įtakos ne tik gerai savijautai, bet ir grožiui.

Užterštas oras, sveikatai nepalankių produktų vartojimas ir kiti faktoriai skatina nestabilias laisvųjų radikalų molekules aktyviau veikti, todėl odoje pasirodo raukšlės, ji praranda elastingumą, skaistumą, išryškėja pigmentinės dėmės. Siekiant neutralizuoti laisvuosius radikalus, būtina organizmą aprūpinti antioksidantais, kurių gausu vaisiuose ir daržovėse.

Stenkitės valgyti kuo įvairesnių spalvų daržovių ir vaisių. Geltonos ir oranžinės spalvos daržovėse yra odą gražinančio, plaukus ir nagus stiprinančio, nuo neigiamo saulės poveikio saugančio beta karotino, raudonose – antioksidanto likopeno, padedančio paspartinti ląstelių atsinaujinimą, žaliose daržovėse ir vaisiuose – daug vitamino C. Taigi kuo labiau nuspalvinsite savo kasdienį mitybos racioną, tuo įvairesniais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis bus aprūpintas jūsų organizmas.

Savo mitybą būtinai praturtinkite granatais, braškėmis, avietėmis ir žemuogėmis. Šiose uogose yra antioksidacinį poveikį turinčios elaginės rūgšties, kuri padeda gintis nuo laisvųjų radikalų. Granatų sėklomis ar minėtomis uogomis paskaninkite rytinę košę, graikinį jogurtą ar valgykite jas tiesiog vienas. Šios uogos – ne tik antioksidantų ir ląstelienos šaltinis, bet ir puiki išeitis, kai norisi ko nors saldaus.

Veidas tiesiog liepsnoja? Niekaip nesusitvarkote su spuogeliais? Priežastys gali būti dvi: trumpalaikis odos sudirginimas (pavyzdžiui, alerginė reakcija gyvūnų plaukams) arba kūne prasidėję uždegiminiai procesai, pasireiškiantys išoriniais odos pokyčiais. Šiuo atveju galėtų padėti prebiotikų (gerąsias žarnyno bakterijas maitinančios ląstelienos) turintys produktai, pavyzdžiu lapiniai kopūstai ir prieuždegiminį poveikį turintys produktai.

Saldžios bulvės yra puikus priešuždegiminį poveikį turinčių betakarotino, mangano, B6 ir C vitaminų šaltinis, o lašiša turi ne tik gražiai odai būtinų Omega-3 riebiųjų rūgščių, bet ir antioksidantų astaksantinų. Natūralus astaksantinas prasiskverbia į giliausius odos sluoksnius ir padeda puoselėti odą iš vidaus: saugo nuo kenksmingų laisvųjų radikalų, pagerina drėgmės sulaikymą odoje, didina odos elastingumą. Odos grožiui naudingo astaksantino taip pat yra raudonajame upėtakyje, dumbliuose, omaruose, krevetėse, vėžiuose, krabuose – praktiškai visose raudoną atspalvį turinčiose žuvyse ir jūros gėrybėse.

Blogosioms bakterijoms žarnyne užgožus gerąsias, paūmėja uždegiminiai procesai visame organizme, ne išimtis ir oda – ją gali apnikti aknė, pasireikšti rožinės požymiai, išryškėti raukšlės. Palaikykite reikiamą organizmo gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyrą vartodama žarnynui palankių prebiotikų ir probiotikų.

Šios dvi sąvokos labai panašios ir, tiesą sakant, viena su kita glaudžiai susijusios. Probiotikai – tai gyvosios gerosios bakterijos. Apsigyvenusios žarnyne jos pakeičia jo pH terpę į rūgštesnę ir sukuria nepalankias sąlygas blogosioms bakterijoms išgyventi. Tam, kad probiotikų kiekis būtų pakankamas, jiems reikalinga tinkama terpė. Būtent ją ir padeda sukurti prebiotikai. Prebiotikų organizmas nesuvirškina, todėl jie praktiškai nepakitę keliauja į storąjį žarnyną ir tampa probiotinių bakterijų maisto šaltiniu. Taigi kai žarnyne prebiotikų yra pakankamai, probiotinės bakterijos auga ir klesti – tai labai svarbu gerai mikroflorai.

Prebiotikų gausu gausu daržovėse, vaisiuose, ankštinėse pupelėse, neskaldytuose grūduose, ruginėje duonoje. Probiotikų ieškokite natūraliame jogurte, kefyre, raugintuose kopūstuose ir agurkuose, pasukose.

Turime omenyje ne vien saldumynus. Balti ryžiai, balta duona, ne kietagrūdžių kviečių makaronai ir kiti rafinuotų angliavandenių turintys produktai padidina gliukozės kiekį kraujyje. Į tai atsakymas organizmas pradeda gaminti baltymą, skatinti uždegimus, provokuojantį egzemas, rožinę, aknės protrūkius.

Angliavandenių pusiausvyrą atkurti padės daug ląstelienos (skaidulų) ir mažai cukraus turintys maisto produktai (vietoj baltųjų ryžių – rudieji, vietoj krekerių – saujelė riešutų). Valgykite daugiau lapinių ir stiebinių daržovių, šakniavaisių. Jos turtingos skaidulomis – vieninteliais angliavandeniais, organizme nevirstančiais gliukoze. Skaidulos, tai organizmo šluota: padeda išvalyti tulžies perteklių ir skatina peristaltiką, gerina kraują ir mažina jame esančio cholesterolio kiekį.

Omega-3 riebiąsias rūgštis sudaro dvi veikliosios medžiagos – DHA ir EPA rūgštys. Jų dėka pastebėsite teigiamus odos pokyčius: oda taps švelnesnė, elastingesnė, skaistesnė. Riebesnėje žuvyje esančios Omega-3 riebiosios rūgštys gali padėti spręsti aknės problemas ir sumažinti saulės spindulių daromos žalos riziką.

Žuvyje esantys polinesotieji riebalai padeda išsaugoti raumenų tonusą, lėtina natūralius odos glebimo procesus, maitina plaukų folikulus, taigi skatina jų augimą, stabdo retėjimą ir padeda atstatyti sveiką plauko struktūrą. Nieko keisto, kad riebioje žuvyje esančių Omega-3 riebiųjų rūgščių yra kone visuose grožio puoselėjimui skirtuose vitaminuose. Tik kam vartoti juos, jeigu visas naudingąsias medžiagas galime gauti vartodami natūralius produktus – žuvis ir jūrų gėrybes.

Siūlome jums išbandyti kelis gardžius receptus, kurių pagrindinė žvaigždė – naudingųjų Omega-3 riebiųjų rūgščių turinti lašiša.

Patiekalui reikės:

Pasiruoškite keturis folijos lakštus, ant kurių uždėkite po vieną žuvies gabalėlį. Patepkite lašišą alyvuogių aliejumi iš abiejų pusių, pagardinkite druska ir maltais juodaisiais pipirais, apibarstykite rozmarinu. Ant kiekvieno lašišos gabaliuko uždėkite po griežinėlį citrinos, užpilkite vienu šaukštu citrinos sulčių ir dviem šaukštais raudonojo vyno, užberkite po vieną šaukštelį kaparėlių.

Lašišą tvirtai suvyniokite į foliją, kad kepant neištekėtų visos sultys. Dėkite į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių ir kepkite maždaug 20-25 minutes. Patiekite folijos vokeliuose.

Patiekalui reikės:

Pasiruoškite keturis folijos lakštus, ant kurių uždėkite po vieną žuvies gabalėlį. Patepkite lašišą 2 arbatiniais šaukšteliais alyvuogių aliejaus, pagardinkite druska ir maltais juodaisiais pipirais.

Indelyje sumaišykite kubeliais pjaustytus pomidorus, smulkintus česnakus (stenkitės pjaustyti kuo smulkiau ir tolygiais gabalėliais), du valgomuosius šaukštus aliejaus, citrinos sultis, pagardinkite raudonėliu, čiobreliais, druska ir maltais juodaisiais pipirais.

Lašišos filė dėkite ant folijos (apačioje turėtų būti aliejumi patepta filė pusė). Ant žuvies dėkite pasiruoštus pomidorus ir svogūnus, tuomet sandariai užvyniokite folijos lakštus, kad neišbėgtų sultys. Pašaukite į orkaitę, įkaitintą iki 200 laipsnių ir kepkite maždaug 20-25 minutes. Jei neplanuojate ruošti garnyro prie žuvies, patiekite patiekalą folijos lakštuose. Jei garnyras planuojamas, tuomet žuvį iš folijos geriau išimti ir patiekti lėkštėje kartu su garnyru.