47-erių politiko vadovaujamas aljansas „Jungtinis sąrašas“ ketina ir toliau tvirtai remti nuo Rusijos besiginančią Ukrainą.
Vis dėlto kol kas neaišku, kokia bus būsimoji maždaug 1,9 mln. gyventojų turinčios ir su Rusija bei Baltarusija besiribojančios Baltijos šalies vyriausybė. Jei A. Kulbergas vėl sudarytų koaliciją su ankstesniais partneriais, jis turėtų tvirtą daugumą vienų rūmų Latvijos parlamente – Saeimoje.
A. Kulbergas ministro pirmininko pareigas pradėjo eiti tik gegužę ir vadovavo keturių konservatyvių bei centristinių politinių jėgų koalicijai, ankstesnei vyriausybei žlugus dėl nesutarimų po dronų incidentų.
Latvija renka parlamentą: apklausose pirmauja centro dešiniųjų aljansas „Vieningasis sąrašas“
Politologai dabar kalba apie „istorinę akimirką“ A. Kulbergui. Daugelis jo centro dešinės politinės jėgos narių rinkimų sėkmę daugiausia sieja būtent su buvusio verslininko figūra.
Į rinkimus ėjo su šūkiu „Kulbergas yra sprendimas“
Susiję straipsniai
Suskaičiavus beveik visų rinkimų apylinkių balsus, žaliųjų, konservatyvių ir verslui palankių politinių jėgų aljansas „Jungtinis sąrašas“ turėtų gauti apie 42 iš 100 vietų Saeimoje. Tai reikštų, kad jo mandatų skaičius beveik patrigubėtų.
Ši politinė jėga į parlamentą pirmą kartą pateko vos prieš ketverius metus, o dabar pasiekė geriausią bet kurios Latvijos partijos rinkimų rezultatą nuo tada, kai šalis 1991 m. atkūrė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos.
Pirmą kartą komentuodamas rezultatą A. Kulbergas jį pavadino didžiuliu pasitikėjimo ženklu. Pasak jo, rezultatai parodė, kad latviai nori pokyčių ir daugiausia dėmesio skiria ekonomikai bei saugumui.
Tokia buvo ir jo rinkimų kampanijos žinia, kurios šūkis – „Kulbergas yra sprendimas“. Beveik dviejų metrų ūgio premjeras save pristatė kaip veiklų ir tiesiai kalbantį politiką. Jis pasisako už verslui palankią kryptį ir nori sutvarkyti šalies finansus.
Išaugo ir populistų palaikymas
Gerokai sustiprėjo ir populistinės jėgos: „Latvija pirmiausia“ užėmė antrąją vietą ir turėtų gauti 17 mandatų, o „Suvereni valdžia“ – 14. Vis dėlto nemanoma, kad kuri nors iš šių politinių jėgų prisijungs prie vyriausybės.
Populistų rinkimų pažadai sulaukė ypač didelio rusakalbių mažumos rinkėjų palaikymo. Dalis jų į didžiąją rytinę Latvijos kaimynę žvelgia kitaip nei dauguma visuomenės.
Iš trijų ankstesnių A. Kulbergo koalicijos partnerių į parlamentą pateko tik du – konservatyvus nacionalistinis Nacionalinis aljansas, gavęs 11 mandatų, ir liberaliai konservatyvi „Naujoji vienybė“, gavusi septynis mandatus.
Į parlamentą taip pat pateko kairiųjų pažiūrų „Progresyvieji“, gavę devynis mandatus. Iš viso Saeimoje bus atstovaujama šešioms politinėms jėgoms.
„Jungtinis sąrašas“ paskelbė pirmiausia dėl koalicijos formavimo tarsiantis su dabartiniais partneriais.
Rinkimų saugumui užtikrinti dislokuoti Vokietijos naikintuvai
Pagrindinės rinkimų kampanijos temos buvo saugumas ir gynyba.
Nuo šių metų kovo nerimą ne kartą kėlė į Latvijos oro erdvę dėl karo Ukrainoje patekę dronai. Nerimaudama dėl grėsmių iš oro, Ryga paprašė NATO sąjungininkių pagalbos užtikrinant rinkimų saugumą. Vokietijos ginkluotosios pajėgos Latvijoje dislokavo keturis naikintuvus „Eurofighter“.
Svarbią vietą rinkimuose taip pat užėmė socialinės politikos ir ekonomikos klausimai. Latvija daug investavo į savo saugumą, todėl kitoms sritims liko mažiau lėšų. Sveikatos apsaugos sistema susiduria su sunkumais, problemų kelia emigracija ir visuomenės senėjimas, daug gyventojų skundžiasi aukštomis kainomis ir mažais atlyginimais, o ekonomikos augimas stringa.