Trijų valstybių gynybos ministrai tokį laišką nusiuntė Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen, „Iltalehti“ sakė informuoti šaltiniai. Pasak jų, papildomo finansavimo poreikį šalys grindė išaugusia Rusijos keliama grėsme. Jų teigimu, Maskva gali surengti dronų ataką prieš NATO rytinį flangą, siekdama patikrinti Aljanso pasirengimą taikyti Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį.
Baltijos šalys tikisi, kad EK pirmininkės atsakymo sulauks per kelias savaites ir jis bus teigiamas. Vilnius, Ryga ir Talinas taip pat tikisi, kad lėšų pavyks gauti iki šių metų pabaigos, nurodė „Iltalehti“ šaltiniai.
Baltijos šalys jau anksčiau ne kartą susidūrė su bepiločių orlaivių įskridimais į savo oro erdvę, tačiau per pastaruosius dvejus metus tokių incidentų padaugėjo. Nepriklausomo rusų leidinio „Novaja-Evropa“ skaičiavimais, nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. gegužės užfiksuoti mažiausiai 24 tokie incidentai.
Susiję straipsniai
Praėjusią vasarą NATO aviacija virš Latvijos numušė du dronus, o virš Lietuvos – vieną.
Tokiame kontekste Lietuvos krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas paragino Baltijos šalis ruoštis reguliariems bepiločių orlaivių įskridimams. Jis pabrėžė būtinybę stiprinti oro gynybos sistemas ir pranešė apie naujas investicijas į radarus bei oro erdvės apsaugą.