Taivano pakrančių apsauga įspėja apie vis rimtesnę padėtį, o analitikai teigia, kad padidėjusi veikla, be kita ko, rodo Kinijos pastangas parengti regiono žemėlapį povandeninio karo tikslais.
Kinijos komunistų partija niekada nevaldė Taivano, tačiau Pekinas tvirtina, kad ši demokratinė sala yra jo teritorijos dalis, ir grasina panaudoti jėgą jai aneksuoti. Kinija taip pat pretenduoja išplėsti savo jurisdikciją į Taivaną supančius vandenis.
Oficialiais duomenimis, kuriuos gavo AFP, aplink pagrindinę Taivano salą liepos mėnesį aptiktų Kinijos laivų skaičius šoktelėjo iki rekordinio – 244 – t. y. vidutiniškai beveik aštuonių per dieną.
Paviešino vaizdus iš purvu pasidengusio Nepalo: Xi Jinpingo reakcija rodo incidento rimtumą
Palyginimui: birželį buvo aptikti 55 laivai, gegužę – 30, o praėjusių metų liepą – 58. Per 21 šio mėnesio dieną jau buvo aptikti 152 laivai.
Apie 60 proc. jų sudaro pakrančių apsaugos laivai, o likusią dalį – mokslinių tyrimų ir kitokie vyriausybiniai laivai.
Į šiuos skaičius neįtraukti Kinijos karo laivai, beveik kasdien plaukiojantys aplink Taivaną.
Kinija jau seniai siunčia pakrančių apsaugos ir mokslinių tyrimų laivus į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną, ypač į daug ginčų keliančią Pietų Kinijos jūrą, kur Pekinas ir kelios pakrantės šalys turi viena kitai prieštaraujančių pretenzijų.
Susiję straipsniai
Vyriausybės pareigūnai ir analitikai teigia, kad Kinija naudoja šiuos laivus, siekdama įtvirtinti savo įtaką vandenyse, ir apibūdina tai kaip „pilkosios zonos“ taktiką – veiksmus, kurių dar negalima laikyti karo veiksmais.
Pakrančių apsaugos tarnybos duomenimis, nuo gegužės aplink Taivaną ir kelias jo mažesnes salas aptikti 1 247 Kinijos laivai.
„Kai sakome, kad situacija tampa vis rimtesnė, turime omenyje, kad jų vyriausybinių laivų skaičius vandenyse aplink Taivaną padidėjo, o liepos mėnesį buvo užfiksuotas žymus padidėjimas“, – AFP sakė aukšto rango pakrančių apsaugos pareigūnas su anonimiškumo sąlyga, nes nebuvo įgaliotas bendrauti su žiniasklaida.
Komunistų partija „nevaldė Taivano nė vienos dienos“ ir „neturėdama suvereniteto virš sausumos, ji neturi teisės reikalauti ekonominių zonų jūroje“, – teigė pareigūnas.