Antradienį Seime ministrė susitiko su Seimo liberalų frakcijos nariais.
Susitikime liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teiravosi R. Popovienės, kaip pastaroji reaguoja į bendrapartiečio vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno ankstesnius pareiškimus, esą aukštosios mokyklos „prisikviečia užsienio studentų ir vėliau tuo piktnaudžiauja“.
„Mes, liberalai, žiūrime ir iš tos pusės, kad Lietuva yra viena iš valstybių, kuri konkuruoja dėl užsienio studentų. Mes esame talentų pritraukimo lauke dėl konkurencijos ir tokie jūsų kolegos pasisakymai užmeta šešėlį iš esmės visam aukštajam mokslui. (...) Kaip jūs, kaip švietimo ministrė, ar jūs norėtumėt galbūt užstoti universitetus?“, – teiravosi liberalė.
Savo ruožtu R. Popovienė teigė, jog šiuo klausimu ministerija konsultuojasi su universitetais.
„Tai iš tiesų šis klausimas yra labai svarbus. Mes jau truputėlį ir kalbėjomės su universitetais, tam tikrų galbūt, sakyčiau, problemų yra, bet jos galbūt nėra tokios didelės, kaip jos yra įvardinamos“, – teigė švietimo ministrė.
„Kad nebūtų to piktnaudžiavimo, mes diskutavome tuo klausimu, (...) mes galbūt turėtume stiprinti priėmimo anglų kalbos lygį. Ir suteikiant tam tikrą lygį galbūt išsispręstų ta problema, kuri yra dabar labiausiai keliama“, – pridūrė ji.
Susiję straipsniai
Ministrė teigė šį klausimą pasiūliusi išdiskutuoti Seimo Švietimo ir mokslo komitete.
ELTA primena, kad šią savaitę M. Katelynas LRT televizijos laidoje „Savaitė“ teigė, jog statistiniai duomenys rodo, kad yra nemažas skaičius žmonių, atvykstančių į Lietuvą studijų pagrindu ir tuo pačiu metu besinaudojančių galimybe dirbti pagal individualios veiklos sutartį.
„Aukštosios mokyklos jų net fiziškai nemato, ir ta kontrolė yra nepakankama. Aš manau, kad tas kelias turi baigtis, kuomet kai kurios aukštosios mokyklos iš to uždirba, bet Lietuvoje tas vaizdas ir kuriasi, kad tų migrantų yra daugiau, negu iš tiesų deklaruojama“, – LRT televizijos laidoje sakė vidaus reikalų ministras.
Skaičiuoja 17 tūkst. užsienio studentų Lietuvoje
R. Popovienės teigimu, šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuoja 17 tūkst. užsienio studentų.
„Mes iš tiesų turime daugiausia studentų iš Ukrainos. Iš Pakistano apie 2,1 tūkst., Indijos – apie 1,5 tūkst., Bangladešo 1,5 tūkst., Maroko – 1 tūkst., Turkijos ir Kamerūno – po 500“, – kalbėjo ji.
„Jie realiai studijuoja, tačiau kalbantis su Migracijos tarnyba labai aiškiai matosi ta tendencija, kad tie, kurie jau nestudijuoja, tiems viza yra nutraukiama“, – nurodė ji.
Pasak jos, praėjusiais metais buvo nutraukta 900 tokių vizų. Vis dėlto, R. Popovienė pabrėžė, jog ministerija yra suinteresuota naujų talentų pritraukimu.
„Matote, čia gal yra dvi tokios klausimo pusės, nes čia dabar kalbame apie trečiųjų šalių studentus, kurie, kaip sakoma, galbūt piktnaudžiauja, atvažiuoja lygtai mokytis, bet labiau yra suinteresuoti dirbti“, – kalbėjo ji.
„Tačiau dėl pritraukimo talentų – mūsų yra tarpinstitucinė darbo grupė, kur mes tikrai suinteresuoti, kad pritrauktume studentus“, – pabrėžė ministrė.
Registravo įstatymo pataisas dėl griežtesnių reikalavimų užsienio studentams
Kaip skelbta, spalio pradžioje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūlo įvesti griežtesnius reikalavimus iš užsienio studijuoti atvykusiems asmenims.
Pataisomis siūloma šiuo metu leistiną 40 valandų per savaitę leidimą dirbti trumpinti iki 20 valandų. Šie ribojimai galiotų ir darbo, ir individualios veiklos sutartims.
Be kita ko, konservatorių teikiamose įstatymo pataisose numatyta drausti magistrą studijuojantiems užsieniečiams į Lietuvą atsivežti savo šeimos narius. Ši galimybė galiotų tik rezidentūros ar doktorantūros studentams.
Taip pat Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai siūloma peržiūrėti užsieniečių priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką.
Kaip teigė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas, Lietuvoje yra asmenų su „amžinojo studento“ statusu, kurie neva atvyksta į Lietuvą mokytis, tačiau vietoje to užsiima darbo paieškomis.