NŠA teigimu, abiejų modelių tikslas yra stiprinti mokyklų veiklos kokybę ir orientuotis į mokinių pažangą.
„Šiame etape svarbu išgirsti, kaip pačios mokyklų bendruomenės mato prasmingą išorinį vertinimą. Abi alternatyvos kelia tą patį esminį klausimą – kaip vertinimą paversti ne kontrolės, o mokyklos tobulėjimo ir savalaikės pagalbos priemone. Todėl kviečiame švietimo bendruomenę įvertinti ne tik atskirus siūlomų modelių elementus, jų kryptį, bet ir tai, kaip kiekviena koncepcija galėtų geriausiai tarnauti mokyklos kokybės tobulinimui. Pasiūlymų koncepcijoms lauksime iki spalio pabaigos“, – pranešime cituojamas NŠA vadovas Simonas Šabanovas.
Pirmoji koncepcija – nacionalinis mokyklų pažangos stebėsenos ir išorinio vertinimo modelis „Vaikas centre“. Juo siūloma atsisakyti periodinių vertintojų vizitų kaip pagrindinės vertinimo priemonės. Be to, vertintojai taptų konsultantais, kurie padėtų mokykloms planuoti bei įgyvendinti veiklos tobulinimą.
Susiję straipsniai
Pagal šį modelį dėmesys būtų skiriamas mokinių akademiniams pasiekimams, jų dinamikai ir mokyklos indėliui į mokinių pasiekimus. Taip pat būtų vertinama mokinių psichologinė gerovė.
Šis modelis sudarytų sąlygas stiprinti mokyklų savarankiškumą. Pagrindiniu įrankiu taptų visų Lietuvos mokyklų pažangos švieslentė, kuri leistų realiu laiku stebėti renkamus duomenis, juos analizuoti ir panaudoti veiklos kokybės tobulinimui.
Tuo metu bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo koncepcija orientuota į pačių mokyklų įsivertinimo, veiklos kokybės kultūros stiprinimą. Pagal šį modelį mokyklos veikla būtų vertinama pagal keturias sritis – lyderystę ir valdyseną, ugdymo turinį, mokymosi aplinkas ir partnerystes bei bendruomenės patirtis.
Vertinant būtų atsižvelgiama ne tik į mokinių pasiekimus, bet ir į mokinių bei darbuotojų gerovę, įtrauktį, bendradarbiavimą, mokyklos kontekstą ir jos kuriamą pažangą. Ekspertinis išorinis vertinimas būtų atliekamas mokyklos įsivertinimo ataskaitos pagrindu.
NŠA pabrėžia, kad abi koncepcijos turi bendrų principų. Anot jos, abiejose apibrėžiama, kad mokyklos veikla ir jos rezultatai neturėtų būti vertinami vien pagal mokinių akademinius pasiekimus, taip pat būtina atsižvelgti į mokinių emocinę ir psichologinę gerovę.
Abiem atvejais taip pat numatoma plačiau naudoti jau kaupiamus duomenis, šiuolaikines skaitmenines technologijas ir dirbtinį intelektą bei mažinti administracinį krūvį.
Švietimo bendruomenė, socialiniai partneriai ir kitos suinteresuotos šalys kviečiami susipažinti su abiem koncepcijomis ir pateikti savo nuomonę bei pastabas iki spalio 30 dienos.