Pernai EK leido valstybėms nukrypti nuo 3 proc. BVP Mastrichto biudžeto deficito kriterijaus ribos, kas leidžia šalims 2025–2028 m. laikotarpiu padidinti išlaidas gynybai iki 1,5 proc. BVP kasmet.
Tai Bendrijos mastu sudaro galimybes gynybai mobilizuoti 650 mlrd. eurų.
L. Kasčiūno teigimu, jau dabar reikia ieškoti naujų tvarių biudžeto pajamų šaltinių, kitaip 2029 m. gali tekti mažinti gynybos biudžetą, apie tai kalba ir Valstybės kontrolė (VK).
Susiję straipsniai
Pasak jo, gynybai skiriamų biudžeto lėšų poreikis nemažės – jos būtinos nacionalinės divizijos ir ją įgalinančių vienetų vystymui, Lietuvai priskirtų NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimui iki 2030 m., taip pat tolesniam gynybos pajėgumų stiprinimui, divizijos išlaikymui, integruotos oro gynybos modelio įgyvendinimui.
„Todėl Lietuva turi siekti, tartis ir įtikinti Europos Komisiją, kad biudžeto deficito išlyga gynybos išlaidoms būtų pratęsta ir netgi padidinta“, – kreipimesi sako L. Kasčiūnas.
Anot jo, šioms deryboms ypač tam verta išnaudoti Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2027 m. pirmąjį pusmetį.
„Didesnio gynybos finansavimo poreikis aktualus ne tik Lietuvai, bet ir visai Europai. ES šalys turi investuoti į savo konvencinių pajėgumų stiprinimą, šauktinių kariuomenes, rezervų formavimą, technologines inovacijas, leidžiančias prisitaikyti prie šiuolaikinės karybos realijų, įgyvendinti visuotinės gynybos principą“, – pažymėjo konservatorių pirmininkas.
Pernai gegužę įsigaliojo Europos Sąjungos (ES) reglamentas, kurio nustatyta Europos saugumo veiksmų priemonė (SAFE).
Pagal ją iki 2030 m. pabaigos ES paskolų forma teikia finansinę paramą, kurios vertė siekia iki 150 mlrd. eurų, valstybių narių gynybos pajėgumams stiprinti.
Finansų ministras Taurimas Valys jau yra sakęs, kad Lietuva eurokomisarams yra išsakiusi poreikį didinti šiuo metu taikomą 1,5 proc. nuo BVP biudžeto deficito išlygą gynybos išlaidoms.
Lietuvos 2027 m. valstybės biudžeto projektas, dabar svarstomas Seime, numato, kad kitąmet biudžeto deficitas viršys nustatytus limitus ir sudarys 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 48,2 proc. BVP.