Su gausia komanda į Seimą atvykusiam T. Valiui – nepatogūs klausimai: „Jūs kabinatės prie žodžių“ (1)

Į susitikimus ministras atvyko su gausia palyda – ministerijos komanda: viceministrai Lineta Jakimavičienė ir Kęstutis Kvaraciejus, patarėjai Julius Janulevičius, Jolanta Butkevičienė, Biudžeto departamento vadovė Daiva Kamarauskienė ir Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas.

Tiesa, pokalbiai su opozicinėmis ir valdančiųjų frakcijomis neilgi – truko vos po pusvalandį, po jų ministras išskubėjo į Biudžeto ir finansų komitetą (BFK).

Nepaisant to, socialdemokratų ministras neišvengė nepatogių klausimų ir komentarų.

„Pagaliau susitikome“, – pasisveikindama su T. Valiu sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen, į kurios vadovaujamos partijos frakcijos posėdį ministras atvyko pirmiausiai.

Politikė Finansų ministerijos vadovui iškart adresavo klausimus dėl planuojamo kitų metų valdžios sektoriaus deficito, kuris, kaip planuojama, peržengs Mastrichto kriterijų ir sieks 3,8 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Visų pirma, norėčiau paprašyti jūsų paneigti susidarantį įspūdį, kad jūs ir socialdemokratų Vyriausybė vadovaujasi principu „po mūsų – kad ir tvanas“. Jūs pateikėte biudžeto projektą, kuris rekordiškai didina skolą, skolos aptarnavimo mokestis didės, o jau 2029 m. (...) yra toks matymas – tikiu, kad su jumis derintas – kad vėl reikės grįžti ir įsisprausti į 3 proc. Mastrichto kriterijaus ribą.

Gal galėtumėte jūs pasakyti savo planą, savo matymą, kaip tai ketinate padaryti? 2028 m., rinkiminiu laikotarpiu, dar pradėsite ruošti biudžetą. Tai tikrai labai norėtųsi matyti ne tik jūsų vienų metų, ne tik paties artimiausio laikotarpio, bet ir vidutinio laikotarpio planą“, – kalbėjo liberalų lyderė.

Atsakydamas į Seimo vicepirmininkės klausimą, T. Valys patikino: „Mes neplanuojame, kad po mūsų būtų tvanas“.

„Atvirkščiai – mes žiūrime, kad būtų padarytos reikiamos investicijos tam, kad užtikrintume tiek fizinį, tiek socialinį, tiek ekonominį mūsų saugumą. Iš to, ką mes matome, kas vyksta Vakarų Europoje ir kitose šalyse, plius – mes turime milžinišką grėsmę šalia mūsų sienos ir tikrai tikime, kad šitos investicijos yra būtinos, kurias mes privalome atlikti (...). Dėl to, deja, mes deficitą turime didesnį, nei norėtųsi“, – situaciją įvertino jis.

T. Valio įsitikinimu, jeigu valstybė pradėtų drastiškai taupyti arba nesirūpinti gyventojų ekonomine ir socialine gerove, gali kilti rimtų neramumų.

„Priešingu atveju, mes tikrai galime susidurti, (...), kas šiuo metu vyksta, kas prognozuojama ne tik Prancūzijoje, Italijoje, bet ir Belgijoje, ir Graikijoje, ir Ispanijoje. Tai labai didelė problema“, – akcentavo ministras.

„Mes tikime, kad mes privalome investuoti tiek į socialinę sritį, tiek į...“ – tęsė jis, tačiau T. Valiui kalbant įsiterpė V. Čmilytė-Nielsen.

„Aš atsiprašau, pertrauksiu, bet kaip finansinės bombos palikimas 2029 m. gali apsaugoti nuo radikalių jėgų atėjimo? Aš suprantu, kad jūs bandote padaryti politologinę įžvalgą, ne atsakyti kaip finansų ministras, bet (pateikti – Lrytas) daugiau bendresnę (įžvalgą – Lrytas). Tai kaip, jūsų manymu, dabar neatsakingas finansų planavimas gali apsaugoti nuo to, ką mėginate pasakyti, nuo ko reikia apsisaugoti, ir kaip galima grįžti į 3 proc. 2029?“ – klausimus ministrui kartojo liberalė.

Lūkestį, jog 2029 m. biudžetas nebeperžengs Mastrichto kriterijų, antradienį įvardijo Prezidentūra – apie tai „Žinių radijui“ užsiminė šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.

T. Valys nurodė, jog, Finansų ministerijos manymu, tai – realistiškas scenarijus.

„Mūsų įsivaizdavimu, tas planas tikrai yra realus, kad galime grįžti prie 3 proc.“ – sakė jis.

Anot ministro, jau esama idėjų, kaip būtų galima didinti biudžeto įplaukas – mažinti tam tikras išlaidas, ieškoti būdų optimizuoti viešojo sektoriaus kaštus ir darbuotojų skaičių, pasitelkti dirbtinio intelekto (DI) įrankius bei mažinti šešėlį.

Tiesa, socialdemokratas taip pat ramino liberalus, kad kitąmet biudžeto deficitas gali būti netgi mažesnis, nei prognozuojama.

„Pamenate, koks pernai buvo prognozuojama deficitas? 3 proc. Faktinis buvo 1,8 proc.“ – nurodė T. Valys.

„Mes vadovaujamės realiais skaičiais, mes jų nefalsifikuojame, mes tai, ką turime, dedame ant stalo. Bet yra labai didelė tikimybė, kad realus deficitas bus daug mažesnis“, – pridūrė jis.

Liberalai prašė T. Valio pateikti ir konkrečias priemones, kaip Finansų ministerija žada iki 2029 m. subalansuoti valstybės biudžetą taip, kad būtų paisoma Mastrichto kriterijų.

Kalbėdamas apie tai T. Valys užsiminė, esą tikslas – išlaviruoti situaciją iki tol, kol socialdemokratai nebebus valdžioje.

„Pagrindinis akcentas, grįžtant prie prezidento, Prezidentūros pasisakymo – tikslas yra išlaviruoti, išbalansuoti po to, kai mes jau nebebūsime valdžioje“, – sakė jis.

Čia pat į šią mintį sureagavo liberalas Eugenijus Gentvilas: „Išbalansuoti ar subalansuoti?“

„Išvairuoti ir subalansuoti, gavosi toks žodžių žaismas. Bet tikslas, be abejo, dėti visas įmanomas pastangas, kad ta skola būtų mažesnė“, – pasitaisė T. Valys.

Vis tik, V. Čmilytė-Nielsen neatlyžo ir dar kartą paklausė ministro apie tai, kas buvo pasakyta.

„Teisingai mes jus girdime – tikslas yra išlaviruoti, kad tai jau būtų nebe jūsų problema?“ – teiravosi Seimo vicepirmininkė.

„Jūs tiesiog šiuo atveju prie žodžių kabinatės“, – atkirto T. Valys.

„Aš jus cituoju“, – pastebėjo liberalė.

„Laviravimas – tai gali būti skirtingai interpretuojamas“, – tęsė ministras.

„O kaip jūs interpretuojate laviravimą?“ – išsyk pasitikslino V. Čmilytė-Nielsen.

„Aš šuo atveju interpretuoju, jog dalį plano mes pasitvirtinime ir mes sieksime jo įgyvendinimo. Bet kuomet yra iššūkiai... Žinote, Seneka yra pasakęs...“ – bandė pasakyti T. Valys.

„Iššūkius paiksite kitiems?“ – įsiterpė V. Čmilytė-Nielsen.

„Ne. Ne visą laiką galime reaguoti į situaciją prognozuojant po kažkurio laiko. Tam tikri iššūkiai – pavyzdžiui, kaip geopolitiniai iššūkiai, kaip situacija dėl faktinių aplinkybių, susijusių su fiskaline drausme – jie gali mus privesti įvedinėti tam tikras korekcijas. Tai tik dėl to turime omenyje, kad mes pasiliekame sau manevro teisę reaguoti į tam tikrus išorinius iššūkius“, – atsakė ministras.

Prieš palikdamas liberalus ir išskubėdamas į kitą posėdį, T. Valys dar patikino, kad tikrai nevengia bendrauti su Seimo nariais – nors mėnesio pradžioje ir atšaukė su ne viena frakcija planuotą susitikimą.

„Mes jau į kitą frakciją vėluojame. Tik noriu akcentuoti, kad tikrai nevengiame susitikimo. Pagrindinė priežastis, dėl ko mes šiandien atėjome – tai buvo Finansų ministerijos noras išvengti įvairių interpretacijų, išvengti manipuliacijų skaičiais dėl to, kad, mūsų įsitikinimu, mes galime eiti į frakcijas ir diskutuoti tik tada, kai mes turime pasitvirtinę biudžeto projektą“, – kalbėjo ministras.

Antrasis T. Valio susitikimas – su koalicijos partneriais, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.

Nors į posėdį užsuko tik trys frakcijos nariai, kiti dalyvavo nuotoliu, valstietis Valius Ąžuolas nepraleido progos užsiminti, jog T. Valys vengia bendrauti su valdančiosios daugumos kolegomis.

„Suprantu, kad finansų ministras yra dešinioji premjero ranka. Jeigu premjeras pasakys finansų ministrui nesikalbėti su koalicijos partneriais biudžeto sudarymo metu, taip ir teks jums daryti. Tai čia, turbūt, kaltų nereikia ieškoti“, – mestelėjo V. Ąžuolas.

„Bet ar dabar jau esate atviras koalicijos partneriams ieškoti sprendimų? Na, pavyzdys, jūs tikriausiai žinote, kad valstiečiai žalieji net eidami į koaliciją pasakė dėl kuro kainų mokesčių užšaldymo. Tą padarėme pernai, prieš tvirtinant biudžetą 2026-iems metams – užšaldėme tuos mokesčius. To siekiame ir dabar, nuo 2027 m. ir visus eilę kitų klausimų. Ar jau ieškosime būdų ir sprendimų? Nes labiausiai nemalonu girdėti priežastis, kodėl to nedarome. Ar atsiras ta ryžtinga valia?“ – klausė parlamentaras.

T. Valys kalbėjo panašiai, kaip ir liberalams – Finansų ministerija nevengia kontakto. Tačiau, užsiminė ministras, su koalicijos partneriais būta ir ne itin konstruktyvių susitikimų.

„Dėl koalicijos partnerių – tai tikrai džiaugiamės, kad užvakar tikrai turėjome labai sveiką diskusiją, labai pagarbią ir konstruktyvią diskusiją, vadovaujantis argumentais, empatiškai, komandiškai. Labai tuo džiaugiamės. O aš tikiu, kad tas pavyzdys mus įkvėps ateities dialogui ir didesniam bendradarbiavimui, koalicijos nuotaikos išlaikymui.

Deja, prieš tai buvęs koalicijos susitikimas galbūt galėjo būti ir draugiškesnis, konstruktyvesnis“, – atsakė ministras, veikiausiai omenyje turėdamas paskutinį koalicinės tarybos posėdį, kuriame partneriams buvo pristatytas biudžeto projektas.

„O kalbant apie Finansų ministerijos vaidmenį, tikrai nebuvo noro kažkaip vengti ar bėgti nuo klausimų. Tiesiog visos komandos (...) pagrindinis noras – vengti perteklinių keitimų, nesibaigiančių skaičiavimų, nes ir taip praktiškai visas darbas vyko iki paskutinės akimirkos ir aš labai dėkingas visai komandai, kuri negailėjo nei savaitgalių, nei naktų, nei viršvalandžių“, – pažymėjo T. Valys.

Nors valstiečiai, išlydėdami T. Valį užsiminė, kad ministro laukia karštas susitikimas, pokalbio su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija metu rimtesnių apsižodžiavimų išvengta.

Ministrui adresuoti klausimai dėl biudžeto deficito ir valstybės skolos, dėl krašto apsaugos finansavimo.

„Ar toje valdžios sektoriaus skolos suvaldymo strategijoje yra kokie nors pajamų suvaldymo sprendimai, ar tiesiog lauksite ir paliksite šitą sprendimų priėmimą jau, matyt, kitoms Vyriausybėms?“ – klausė buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė.

„Be jokios abejonės, yra sprendimai, kaip mes planuojame didinti pajamas. Visų pirma, kaip ir matėte, sėkmingai pavyko priversti virš 140 asignavimų valdytojų susimažinti savo išlaidas iki 100 mln. eurų. Taip pat pateikėme planą, kaip būtų galima papildomai, palaiminus su Mokesčių inspekcijos iniciatyva, sulaukti iki 197 mln., eurų, apribojant laikinai juridinių asmenų tam tikrais atvejais neatsakingą ir nesąžiningą veiklą su teismo pritarimu“, – dėstė jis, kartodamas ir priemones, kurias įvardijo Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje.

„Tikime, kad šioje vietoje galima daug sutaupyti“, – patikino T. Valys.

Vis tik, G. Skaistė pastebėjo, jog Finansų ministerijos planuose esančios priemonės nėra konkrečiai apibrėžtos ir vargu, ar jas pasitelkus būtų surenkama pakankamai papildomų lėšų – tiek, jog biudžetas ir jo deficitas ilgainiui būtų subalansuotas.