„Lietuvą ir Lenkiją sieja ne tik kaimynystė, bet ir bendri interesai, mus sieja strateginė partnerystė, kuri šiandien, įvairių geopolitinių turbulencijų laikotarpiu, svarbesnė nei kada nors anksčiau“, – bendroje spaudos konferencijoje su D. Tusku sakė M. Sinkevičius.
Pasak Lietuvos premjero, abi valstybės susiduria su panašiais saugumo iššūkiais, įskaitant vis agresyvesnes hibridines grėsmes. Todėl Vilnius ir Varšuva sutaria dėl būtinybės toliau stiprinti NATO rytinio flango gynybą.
„Rusija tebėra pagrindinė grėsmė Europos saugumui. Hibridinės grėsmės Europos šalyse tampa vis agresyvesnės“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas.
Beda pirštu į lyderystės neturintį M. Sinkevičių: įvardijo, kur pagrindinė kliūtis
M. Sinkevičius taip pat padėkojo Lenkijai už indėlį į regiono saugumą, dalyvavimą saugant Baltijos valstybių oro erdvę ir bendras Lietuvos bei Lenkijos kariuomenių pratybas.
Savo ruožtu D. Tuskas pabrėžė, kad Lietuvos ir Lenkijos pozicijos svarbiausiais geopolitiniais klausimais sutampa, o abi valstybės kartu siekia stiprinti NATO ir Europos Sąjungos rytinių sienų saugumą.
Susiję straipsniai
„Mes investavome milijardus į savo saugią sieną ir visa tai neturėtų prasmės be jūsų pastangų. Tikiuosi, kad mūsų bendradarbiavimas duos labai gerų rezultatų“, – teigė Lenkijos premjeras.
D. Tuskas taip pat padėkojo Lietuvai už reakciją į Varšuvos iniciatyvą stiprinti rytinės sienos apsaugą. Pasak jo, abiejų valstybių pastangos yra būtinos siekiant užtikrinti vientisą ir saugų NATO rytinį flangą.
Susitikimo metu aptarta ir tolesnė parama Ukrainai. Abiejų valstybių vadovai sutarė dėl būtinybės išlaikyti sankcijas Rusijai, stiprinti tarptautinį spaudimą Maskvai ir užtikrinti ilgalaikę paramą Kyjivui.
„Ukrainai turime padėti ir siekti, kad ji gautų visą reikiamą paramą tiek dabar, tiek ilgalaikėje perspektyvoje, iki tol, kol karas nesibaigs ir nebus pasiekta taika“, – kalbėjo M. Sinkevičius.
D. Tuskas taip pat akcentavo, kad Europos valstybės turėtų svarstyti ne sankcijų Rusijai švelninimą, o jų stiprinimą. Pasak Lenkijos premjero, net ir pasibaigus karui Ukrainoje, Europa neturėtų atsisakyti turimų spaudimo Maskvai priemonių.
Premjerai taip pat aptarė energetinį bendradarbiavimą. M. Sinkevičius išskyrė elektros jungties „Harmony Link“ projektą, kuris, kaip ir anksčiau įgyvendinta „LitPol Link“ jungtis, turėtų prisidėti prie abiejų valstybių energetinio saugumo stiprinimo.
D. Tuskas savo ruožtu teigiamai įvertino Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą energetikos srityje, pabrėždamas jo svarbą užtikrinant abiejų valstybių gyventojų ir pramonės energetinį saugumą Rusijos agresijos Ukrainoje kontekste.
Be to, Lietuvos premjeras pabrėžė siekį toliau plėtoti bendradarbiavimą transporto, kultūros ir kitose srityse bei padėkojo abiejose valstybėse gyvenančioms tautinėms bendruomenėms už indėlį stiprinant dvišalius ryšius.
„Šiandien dar kartą patvirtiname, kad Lietuvos ir Lenkijos partnerystė yra viena svarbiausių mūsų stiprybių. Kartu mes saugesni, kartu mes stipresni ir geriau pasirengę atsakyti į šios dienos iššūkius“, – sakė M. Sinkevičius.
ELTA primena, kad M. Sinkevičius spalio 12–13 dienomis su darbo vizitu lankosi Lenkijoje, kur dalyvauja kasmetiniame Varšuvos saugumo forume. Vizito metu numatyti susitikimai su Lenkijos prezidentu Karoliu Nawrockiu, Seimo maršalka Włodzimierzu Czarzasty bei kitais aukštais pareigūnais.
Susitikimuose daugiausia dėmesio skiriama regiono saugumui, paramai Ukrainai, energetikos ir susisiekimo projektams bei artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.