„Buvo tokių planų, kad būtų numatyta atskira biudžeto eilutė toms trims institucijoms, bet kol kas įstatymo pakeitime lieka, kad institucijos tai turėtų daryti iš esamų išteklių. Papildomos lėšos tam nėra numatytos“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė S. Stripeika.
Vis dėlto, pasak jo, ateityje papildomo finansavimo poreikis galėtų būti svarstomas.
„Laikas parodys. Manau, kad svarbiausia – žengti pirmą žingsnį, kad visos trys institucijos ir tos, kurios turės jas apsaugoti, žinotų, jog tokie veiksmai Lietuvoje yra planuojami, ir pačios galėtų planuoti savo biudžetus“, – aiškino Seimo pirmininko patarėjas.
Susiję straipsniai
S. Stripeikos teigimu, J. Oleko siūlomais įstatymų pakeitimais siekiama aiškiau reglamentuoti valstybės institucijų veiklą karo metu, įskaitant galimybę jų darbą perkelti iš sostinės į kitą Lietuvos miestą.
„Norime, kad Lietuvos kariuomenė ir Vadovybės apsaugos tarnyba žinotų, kaip turi veikti prasidėjus dienai X, jeigu Seimas, prezidentūra ar Vyriausybė negalėtų dirbti Vilniuje. Kaip tai turėtų vykti, jeigu darbas būtų perkeltas į kitą Lietuvos miestą. Čia norime įnešti aiškumo“, – teigė jis.
Kaip skelbė ELTA, Seimas antradienį po svarstymo bendru sutarimu pritarė J. Oleko inicijuotoms Seimo statuto pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti parlamento sesijų ir posėdžių organizavimą mobilizacijos ar karo padėties metu.
Pagal siūlomą tvarką, paskelbus mobilizaciją, Seimo posėdžiai būtų rengiami ne rečiau kaip kartą per savaitę, o įvedus karo padėtį – ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Numatyta, kad karo padėties metu Seimo sesijos posėdžių grafikas nebūtų sudaromas ir tvirtinamas, o mobilizacijos atveju dėl jo spręstų Seimo valdyba.
Šiomis pataisomis siekiama užtikrinti nepertraukiamą parlamento veiklą ir sumažinti saugumo grėsmes, kylančias dėl dažno parlamentarų rinkimosi į posėdžius ekstremaliomis sąlygomis.