Apie šią situaciją, tvirtinant plenarinio posėdžio darbotvarkę, Seimo pirmininko teiravosi liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Praėjusią savaitę klausiau, lyg buvo aiškios intencijos, kad šiandien bus Laura Matjošaitytė, atsakinės į Seimo narių klausimus, tačiau gal galite dabar paaiškinti jums žinomą informaciją, kodėl Laura Matjošaitytė neplanuoja atvykti ir dalyvauti, atsakant į Seimo narių klausimus?“ – klausė politikas.
Tokį pat klausimą uždavė ir konservatorė Giedrė Balčytytė. Ji taip pat pasiūlė perkelti sprendimus dėl L. Matjošaitytės atleidimo į kitą posėdį – spalio 6 d.
Kol vieni siūlo L. Matjošaitytei trauktis iš pareigų, R. Žemaitaitis ramus: „Nieko nebuvo“
„Iniciatorių vardu, būtent dėl to paties klausimo (...) – kadangi mes nežinome Lauros Matjošaitytės nedalyvavimo priežasčių, taip pat, mūsų žiniomis, mes, kaip Seimas, neturime gavę sutikimo svarstyti šitą klausimą be jos, tai norėtume paprašyti iniciatorių vardu perkelti šį klausimą į spalio 6 d. darbotvarkę.
Ir iki to laiko, žinoma, raštu gauti sutikimą, jeigu Laura Matjošaitytė negali dalyvauti posėdyje, kad raštu pateiktų sutikimą, kad tą klausimą galime svarstyti be jos“, – kalbėjo Seimo narė.
Susiję straipsniai
J. Olekas parlamentarus informavo, kad L. Matjošaitytė negali dalyvauti ketvirtadienio posėdyje, nes šiuo metu yra išvykusi į kelionę.
„Gavome atsakymą iš gerbiamos Lauros Matjošaitytės, kad ji šiandien negali dalyvauti, nes buvo suplanavusi išankstinę kelionę, todėl jos nebus. Tai kompleksinis atsakymas ir vienam, ir kitam.
Gal bendru sutarimu perkeliame į spalio 6 d.? Visiems tinka? Bendru sutarimu pritarta“, – atsakė socialdemokratas.
Po portalo Delfi publikacijų, atskleidusių advokatės ir „aušriečių“ nedeklaruotus ryšius, nepasitikėjimo procedūrą inicijavo Seimo opozicinės konservatorių bei liberalų frakcijos, siūlymą savo parašais parėmė ir du valdantieji demokratai – Zigmantas Balčytis bei Agnė Jakavičiūtė-Miliauskienė.
Opozicijos atstovai prašė šį klausimą spręsti jau praėjusią savaitę, tačiau tuomet Seimo seniūnų sueiga nepritarė siūlymui. Vėliau opozicija surinko 47 parlamentarų parašus – tam, kad klausimas privaloma tvarka būtų įtrauktas į šio ketvirtadienio darbotvarkę.
Kaip numatoma Seimo statute, parlamento skiriamų pareigūnų atleidimo dėl nepasitikėjimo klausimas sprendžiamas slaptu balsavimu. Pareigūnas atleidžiamas iš pareigų, jeigu už tokį sprendimą pasisako daugiau kaip pusę visų Seimo narių.
A. Širinskienė: klausimo svarstymas už akių negalimas
L. Matjošaitytei ketvirtadienį neatvyksiant į Seimo posėdį, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnė Agnė Širinskienė sako, kad klausimo svarstymas advokatei nedalyvaujant kelia teisinių abejonių.
Vis dėlto, pasak jos, jeigu ateityje būtų nustatyta, kad teisininkė tyčia vengia atvykti į Seimą, parlamentarai galėtų ieškoti kitų sprendimo būdų.
„Akivaizdu, kad tas užakinis klausimo tęstinumas negalimas, nes yra buvusi Konstitucinio Teismo byla (...), kur tiesiog žmogui už akių, sergant, buvo priimti sprendimai. Tai Konstitucinis Teismas labai aiškiai pasakė, kad asmuo turi turėti teisę dalyvauti ir pasiaiškinti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė A. Širinskienė.
Vis dėlto parlamentarė neatmeta, kad situacija galėtų keistis, jeigu L. Matjošaitytė pakartotinai be pateisinamų priežasčių neatvyktų į Seimą.
„Natūralu, jeigu jau bus tyčinis vengimas, tai, matyt, ir kitokie sprendimai turėtų būti. Bet kadangi yra pirmas kartas, tai pirmą kartą žiūrėsime, kokios priežastys yra – ar kažkur tai ilsisi, ar serga, ar dar kažkas“, – teigė ji.
A. Širinskienės teigimu, L. Matjošaitytės atleidimo klausimą būtų galima svarstyti jai nedalyvaujant, jeigu pati VRK narė tam neprieštarautų.
„Jeigu asmuo nepageidauja dalyvauti ir prašo priimti sprendimą už akių, tai, be abejo, situacija keičiasi. Ir, mano galva, tikrai jokio žmogaus teisių pažeidimo nebūtų“, – sakė parlamentarė.
O. Leiputė: procedūra nėra vilkinama
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnė Orinta Leiputė atmeta svarstymus, kad L. Matjošaitytės atleidimo procesas Seime yra vilkinamas. Pasak jos, procedūroms buvo numatyti „protingi terminai“.
„Aš nematyčiau jokių vilkinimų“, – žurnalistams ketvirtadienį Seime sakė O. Leiputė.
Ji taip pat teigė, kad socialdemokratai nenori iš anksto apsispręsti dėl L. Matjošaitytės atleidimo, kol neišgirdo pačios VRK narės paaiškinimų.
„Mes nenorėtume komentuoti išankstinių sprendimų, kada mes nesame girdėję iš jos pačios pasiaiškinimų ar komentarų“, – kalbėjo O. Leiputė.
Kas įvyko?
Kaip skelbta, prieš keletą savaičių naujienų portalas Delfi pranešė turintis nenuginčijamų įrodymų, kad prieš tapdama VRK nare, 2024-ųjų rudenį, L. Matjošaitytė „Nemuno aušrai“ teikė teisines konsultacijas bei partijos vardu parengė atsakymą VRK – tuomet komisija atliko tyrimą dėl „aušriečių“ nario mokesčių.
Netrukus paaiškėjo, kad santykius su partija advokatė siekė nuslėpti. Delfi paskelbė ir 2024-ųjų rugsėjį siųstą L. Matjošaitytės elektroninį laišką „aušriečių“ rinkimų štabo vadovui Robertui Puchovičiui. Laišku advokatė „Nemuno aušros“ vicepirmininkui atsiuntė parengtą partijos atsakymo VRK projektą bei paprašė, prieš perduodant dokumentą komisijai, tekstą perkelti į kitą „Word“ dokumentą, kad neliktų jos metaduomenų.
Netrukus VRK patvirtino – 2024-ųjų rugsėjį gautas raštas iš „Nemuno aušros“ buvo parengtas L. Matjošaitytės. Tai atskleidė dokumento metaduomenys.
Tačiau „Nemuno aušros“ pateiktuose finansiniuose dokumentuose nėra registruota jokių išlaidų už teisines paslaugas L. Matjošaitytei. Jeigu konsultacijos išties vyko, jos turėtų būti deklaruotos partijos VRK teikiamuose dokumentuose.
„Aušriečių“ rinkimų štabui vadovavęs R. Puchovičius anksčiau teisinosi, kad su L. Matjošaityte buvo kalbėta dėl potencialaus bendradarbiavimo, tačiau galiausiai rankomis nebuvo sukirsta.
Tuo metu pati VRK narė komisijos kolegoms tikino – jos ir „Nemuno aušros“ nesieja jokie sutartiniai santykiai, ji iš partijos nėra gavusi jokių atsiskaitymų.
Tiesa, žurnalistams ji buvo nurodžiusi, kad atsakyti į klausimus dėl konsultacijų negali, nes tai esą yra advokato ir kliento profesinė paslaptis.
L. Matjošaitytė konsultavo „Nemuno aušrą“ dar prieš tampant VRK nare – ja advokatė paskirta 2025-ųjų pavasarį. Teisininkės kandidatūrą pasiūlė tuometis „aušriečių“ teisingumo ministras Rimantas Mockus.
Tačiau tapusi VRK nare L. Matjošaitytė nenusišalino nuo klausimų, susijusių su „Nemuno aušra“, svarstymo.
Pradėti keli tyrimai
Dėl kilusių abejonių jau pradėti keli tyrimai. VRK prieš savaitę pradėjo tyrimą dėl „Nemuno aušros“ finansavimo – bus aiškinamasi, ar L. Matjošaitytė teikė konsultacijas partijai, kokios apimties paslaugos buvo suteiktos, ar jos buvo apmokėtos, kodėl jos neatsispindėjo partijos finansiniuose dokumentuose ir pan.
Atskirą tyrimą atlieka ir Lietuvos advokatūra. Pastaroji aiškinasi, ar L. Matjošaitytės veiksmai atitinka Advokatūros įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas.
Savo ruožtu situaciją tiria ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), vertinanti, ar advokatė paisė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo punktų, įpareigojančių vengti interesų konflikto, nusišalinti bei deklaruoti aplinkybes, galinčias kelti interesų konfliktą.
VRK ir VTEK tyrimai, planuojama, truks iki 3 mėnesių.
„Pareiga nusišalinti nebuvo kilusi“
Žurnalistams susisiekti su L. Matjošaityte pastaruoju metu nepavyko – advokatė nesutinka komentuoti situacijos.
Nors atsitvėrė tylos siena, L. Matjošaitytė pateikė trumpą atsakymą Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui – pastarasis kreipėsi į teisininkę, VRK, VTEK ir Advokatų tarybą, mat planavo aptarti rezonansą sukėlusią istoriją.
„Atsakydama į Komitetą Prašymą, maloniai paaiškinu, kad laikotarpiu nuo 2025 m. gegužės teisinių paslaugų politinėms organizacijoms neteikiau“, – teigiama L. Matjošaitytės atsakyme komitetui, kurį matė Lrytas.
Tiesa, komitetas prašė L. Matjošaitytės pakomentuoti ankstesnius, spaudoje aprašytus įvykius.
„Man einant Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos narės pareigas (nuo 2025 m. gegužės mėn.), svarstant klausimus, susijusius su politine partija „Nemuno aušra“ (toliau – Partija), pareiga nusišalinti nebuvo kilusi. Taip pat ir nebuvo kilusi pareiga deklaruoti santykio su Partija“, – trijų pastraipų atsakymą apibendrino ji.