Minėtos pratybos vyko rugsėjo 7–8 dienomis.
„Šias dvi dienas mūsų pagrindinė misija buvo ištestuoti ir pasižiūrėti, kaip visuotinės gynybos modelis veikia, ar tos identifikuotos kritinės vietos, kurios šiai dienai valstybėje neegzistuoja arba egzistuoja vienaip ar kitaip sureguliuotos su tam tikrais trūkumais“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo T. Godliauskas.
Kaip teigiama, dalyvaujantieji buvo suskirstyti į tris grupes, kurioms į tą patį grėsmių scenarijų buvo pavesta reaguoti iš skirtingų perspektyvų.
D. Šakalienės ir A. Valionio diskusija: kai rusas sako, kad nepuls – ruoškis puolimui?
Valstybės lygmens grupėje dalyvavo Vyriausybė, prezidentūra, Seimas, Krašto apsaugos ministerija (KAM) bei Susisiekimo ministerija.
Savivaldybių grupėje dalyvavo Vilniaus, Kauno ir Ukmergės savivaldybės, taip pat Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos Raudonasis Kryžius, „Telia“, kaimo bendruomenės bei kariuomenės atstovai.
Tuo metu visuomenės grupei atstovavo akademinės bendruomenės, žiniasklaidos, kultūros, gynybos pramonės, kibernetinio saugumo, diasporos, skautų bei kitų pilietinės visuomenės organizacijų nariai.
Trys etapai – taika, hibridinės grėsmės, karo padėtis
T. Godliausko teigimu, pirmuoju pratybų etapu tikrintas institucijų bei jų atstovų pasirengimas taikos metu – kaip veikia esama teisinė bazė, finansavimas bei visuomenės pasirengimas.
Vėliau imituota į „pilkąją zoną“ pereinanti situacija – kylančios dezinformacijos, kibernetinės atakos, didėjantis ekonominis spaudimas, sabotažo atvejai bei neapibrėžtos teisinės situacijos sąlygos.
Susiję straipsniai
Trečiuoju – karo padėties – etapu institucijos vertino savo pasirengimą, kai šalyje yra paskelbiama mobilizacija, įvedama karo parengtis, o planuota sąjungininkų parama vėluoja.
„Nepakanka turėti tik apklausas – mes iš tikrųjų pačiupinėjome, kam gyventojas iš tikrųjų yra pasiruošęs (...). Čia jau mes žiūrėjome, ar mes turime tam tikrus mechanizmus, procedūras, teisinę dalį, kad tie dalykai būtų ne matuojami teoretiškai, bet kokių reikėtų sprendimų, kad tai būtų įgyvendinta praktiškai“, – kalbėjo asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas.
Finansavimo ir koordinavimo spragos
Pasak T. Godliausko, pratybų metu paaiškėjo, jog esminės sistemos spragos – nepakankamas institucijų finansavimas ir veiksmų koordinavimo stoka.
„Šitoje vietoje svarbu parodyti, kad neveiksni arba nefinansuota kita kritinė infrastruktūra, kiti gyvybiškai svarbūs sektoriai – susisiekimo, energetikos, sveikatos ir visi kiti – padaro tam tikras skyles bendram valstybės veiklos tęstinumui ir tiesiogiai daro įtaką ir kariniams veiksmams“, – pabrėžė T. Godliauskas.
„Kas pasimatė, tai civilinio ir karinio bendradarbiavimo, tam tikro aiškumo, karinės minties perteikimo, sujungimo su sąjungininkų planais trūkumas – reikia tam tikrų mechanizmų, nes tas, kas dabar yra, jis (mechanizmas – ELTA) iš principo juda, bet jis neužtikrina to galutinio rezultato, kuris yra reikalingas“, – akcentavo vienas iš iniciatyvos autorių.
Iniciatyvos autorių teigimu, šios pratybos – vienas iš trijų Lietuvos visuotinės gynybos modelio ir jo įgyvendinimo plano etapų, kurio galutines išvadas visuomenei planuojama pristatyti spalio mėnesį.
Kaip birželio pradžioje teigė tyrimą atliekančios JAV „New Generation Warfare“ centro vadovas Gregas Melcheras, minėtąją visuotinės gynybos modelio ekspertizę sudaro trys etapai – gerųjų užsienio šalių praktikų nagrinėjimas, praktinis priemonių įgyvendinimas bei šių metodų pakartotinis vertinimas.