Šalies vadovas įvykusiame susitikime teigė, kad augant geopolitiniam neapibrėžtumui Lietuva turi toliau didinti gynybos pajėgumus ir investicijas į gynybos pramonę.
Anot jo, šiemet Lietuva tapo NATO lydere pagal gynybos finansavimą ir vis sparčiau plėtoja stambius investicijų į gynybos pramonę projektus. Proveržiu jis įvardijo Seimo priimtą Kapčiamiesčio poligono įstatymą, leisiantį rengti dideles bendras pratybas su sąjungininkais.
„NATO Ankaros viršūnių susitikimas tapo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Europos susitelkimo, vienybės ir ryžto liudijimu.
Susiję straipsniai
Dar labiau išryškėjo NATO 3.0 koncepcija, kuri siekia stiprios Europos stiprioje NATO. Turime siekti, kad ir kitos NATO šalys sektų Lietuvos pavyzdžiu, plėsdamos investicijas į saugumą ir gynybą“, – pranešime cituojamas prezidentas.
Šalies vadovas kaip esminį Ankaros viršūnių susitikimo pasiekimą išskyrė priimtą sprendimą NATO pereiti nuo Baltijos šalių oro policijos misijos prie oro gynybos misijos.
Pasak Prezidento, šiuo ir kitais klausimais aktyvus Lietuvos diplomatų įsitraukimas yra esminė sėkmingo šalies veikimo tarptautinėje erdvėje prielaida. Jo teigimu, itin svarbu aktyviai megzti artimesnius ryšius su svarbiausiais strateginiais partneriais, tokiais kaip JAV, Vokietija, Lenkija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija.
„Jungtinės Valstijos yra Lietuvos saugumo garantas, taip pat ir viena svarbiausių partnerių, modernizuojant Lietuvos gynybos pajėgumus. Turime padaryti viską, kad mūsų strateginė partnerystė tęstųsi ir gilėtų“, – sakė šalies vadovas, pakvietęs ieškoti priemonių, kaip dar labiau padidinti Lietuvos matomumą JAV.
Kalbėdamas apie artėjantį antrą Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai, prezidentas pabrėžė, kad tai bus strateginė galimybė stiprinti Lietuvos matomumą ir įtaką Europos Sąjungoje.
Pasak šalies vadovo, daugiausia dėmesio reikės skirti ES rytinės sienos stiprinimui ir hibridinėms grėsmėms atremti, kariniam mobilumui stiprinti, įskaitant ir projektų „Rail Baltica“ bei „Via Baltica“ užbaigimą, taip pat istorinės atminties klausimams.
Daug dėmesio prezidentas skyrė ir Ukrainai, pabrėždamas, kad ilgalaikis Europos saugumas neatsiejamas nuo Ukrainos eurointegracijos sėkmės. Todėl Lietuva ir toliau rems Ukrainą, šiai kartu su Moldova siekiant visateisės narystės ES iki 2030 metų ir pasisakys už tolesnį tarptautinį spaudimą valstybei agresorei Rusijai bei jos bendrininkams.
Pasak jo, nesikeis Lietuvos politika ir Baltarusijos atžvilgiu, kuria siekiama išlaikyti ir stiprinti sankcijas, izoliuoti režimą, paskatinti jo elgesio pokyčius. Tuo metu kalbėdamas apie santykius su Kinija, G. Nausėda nurodė, kad abipusiam diplomatiniam atstovavimui atkurti reikalinga abiejų šalių valia.
Šalies vadovas susitikime taip pat paragino Lietuvos diplomatus išlaikyti vienybę ir užtikrinti sklandų darbą diplomatinėse atstovybėse.
„Tikiuosi iš jūsų kryptingo darbo, nukreipto į strateginių priklausomybių mažinimą, atsparių tiekimo grandinių kūrimą, kritinės infrastruktūros bei pažangių technologijų apsaugą ir priešiškos įtakos ribojimą, naujų rinkų paiešką bei moderniausių pasaulio technologijų atvedimą į Lietuvą“, – sakė prezidentas.