Kaip skelbia Prezidentūra, šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai metu daugiausia dėmesio bus skiriama Europos saugumui ir gynybai, ES plėtrai, konkurencingumui, vidaus saugumui ir socialiniam atsparumui. Lietuva sieks veikti kaip sąžininga ir nešališka tarpininkė, telkiant valstybes nares bendriems sprendimams.
Aptariant 2028–2034 m. ES daugiametę finansinę programą, prezidentas akcentavo būtinybę užtikrinti pakankamą finansavimą saugumui ir gynybai, kariniam mobilumui, kritinės infrastruktūros atsparumui, konkurencingumui ir paramai Ukrainai. Pasak šalies vadovo, ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ES Rytų pasienio regionams ir hibridinių grėsmių keliamiems iššūkiams.
Kalbėdamas apie Ukrainą, prezidentas pažymėjo, kad Europos parama turi būti stiprinama, ypač oro gynybos, kovos su dronais ir energetikos atsparumo srityse. Taip pat aptartas likusių Europos taikos priemonės lėšų skyrimas Ukrainai ir didesnis valstybių narių indėlis į Ukrainos gynybą.
Susiję straipsniai
Aptariant sankcijų politiką, pabrėžta būtinybė išlaikyti maksimalų spaudimą Rusijai ir Baltarusijai, užtikrinti esamų sankcijų tęstinumą, priimti 22-ąjį sankcijų paketą ir spartinti naujų priemonių, nukreiptų prieš Rusijos energetikos, finansų ir karinį bei pramoninį sektorius, priėmimą.
Susitikime taip pat aptarta ES plėtra. Prezidentas pabrėžė būtinybę sparčiau judėti pirmyn Ukrainos ir Moldovos stojimo procese bei tęsti pažangą Vakarų Balkanų šalyse.
ES užsienio politikos vadovė Lietuvoje viešės rugsėjo 7–8 dienomis.
Lietuva ES Tarybai pirmininkaus 2027 metų pirmąjį pusmetį, perimdama pirmininkavimą iš Airijos ir vėliau perduodama jį Graikijai.
Kartu šios trys valstybės sudaro bendrą 18 mėnesių pirmininkaujančių valstybių trejetą (TRIO).