„Jam (užsienio reikalų ministrui – ELTA) yra iškelti uždaviniai, tie uždaviniai panašūs į nesunešiojamą klumpę, labai aiškus iškeltas tvarkaraštis, t. y. visi apriboti laike. Kinai irgi tą mato ir žino, ir akivaizdu, kad jų reikalavimai net dėl tokių minimalių dalykų, kaip diplomatinių santykių atkūrimas, gali turėti labai rimtą kainą mūsų pusei“, – po Seimo TS-LKD frakcijos posėdžio su K. Budriu žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.
Pasak jo, Lietuva nežino, kokių konkrečių reikalavimų Pekinas kelia siekdamas atkurti diplomatinius santykius.
„Kiek Kinija, kokius reikalavimus kelia mūsų valstybei, kad tie konsuliniai santykiai, diplomatiniai santykiai būtų atkurti? Šito mes nežinom. (...) Bet kokia kaina? Kokius sprendimus reikės atšaukti? Ką reikės priimti iš Kinijos reikalavimų, kad tie diplomatiniai santykiai būtų atkurti? Šitoje vietoje ministras tyli ir neatsako į klausimus“, – teigė konservatorių lyderis.
„Užsienio politika yra mirusi“: Ž. Pavilionis K. Budriui negailėjo kritikos strėlių ir atsakė, ko bijo
L. Kasčiūno vertinimu, K. Budrys dėl nustatyto termino gali būti atsidūręs sudėtingoje situacijoje, nes siekiant įgyvendinti politinį tikslą gali tekti priimti sprendimus, galinčius paveikti Lietuvos nacionalinius interesus.
„Jis yra įspraustas į kampą ir būdamas kampe gali priimti tam tikrus sprendimus, kurie gali pakenkti Lietuvos nacionaliniams interesams“, – sakė L. Kasčiūnas.
Susiję straipsniai
Politikas taip pat kėlė klausimą, ar Vyriausybės siekis gerinti santykius su Kinija nėra susijęs su galimomis Pekino investicijomis į strateginius Lietuvos sektorius.
„Aš labai tikiuosi, kad tai nėra tas scenarijus, kuriuo vadovaujasi ši Vyriausybė“, – teigė jis.
K. Budrys: esu optimistas, kad užduotis dėl Kinijos bus įgyvendinta
Tuo metu K. Budrys po susitikimo su TS-LKD frakcija teigė, kad su ministru pirmininku santykių su Kinija klausimą aptarė praėjusią savaitę, o Užsienio reikalų ministerijoje (URM) šiuo klausimu yra sudarytas veiksmų planas.
„Ne vienas žmogus ties tuo dirba, susidėlioję esame veiksmų planą. Kiekvieną kartą, kai užsibrėžiame datą, suprantant, kad tai yra dialogo rezultatas, tai yra ir kita pusė, mes apsunkiname save“, – žurnalistams sakė K. Budrys.
Vis dėlto ministras teigė esantis optimistiškai nusiteikęs dėl Vyriausybės iškelto tikslo.
„Su ministru pirmininku kalbame visais užsienio politikos klausimais, kuriuos įgyvendiname, taip pat ir šituo klausimu. Praėjusią savaitę detaliai jį aptarėme, (…) ir esu optimistas, kad tas užduotis pavyks įgyvendinti“, – sakė K. Budrys.
Anksčiau formuodamas Vyriausybę paskirtasis premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė negalintis patikinti, kad K. Budrys liks užsienio reikalų ministro pareigose. Tuomet jo likimas poste viešojoje erdvėje ir politikos kuluaruose buvo siejamas su Kinijos klausimu.
Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat yra teigęs, kad ministro ateitis poste priklausys nuo jo įdirbio normalizuojant santykius su Kinija ir įgyvendinant susitarimus su Taivanu.
ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo – Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius. Dėl Lietuvos sprendimo Kinija šaliai pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.
Dėl to 2022 m. vasarį Europos Komisija (EK) pateikė skundą Kinijai Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) – ES teigė, kad šalis taiko diskriminacinę prekybos praktiką Lietuvos atžvilgiu, nes prekybos ribojimai, įvesti neva dėl higienos priežasčių, Lietuvos eksportą tais metais sumažino 80 proc.
Visgi pernai gruodį ES nusprendė atsiimti skundą iš PPO.
Tvyrant įtampai tarp Vilniaus ir Pekino, Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat oficialiai pažemino diplomatinių santykių su Lietuva lygį.