„Ateityje, aš manau, kad elektros generatorių pajėgumus turime gerokai padidinti. Turime, be abejo, dar patikslinti kompensacijų tvarką, nes kai kas sunervino žmones lygioje vietoje, kuomet buvo pradėta steigti apie tai, kad neva audros padariniai pašalinti, tačiau visa tai buvo iš esmės tiktai komunikacinė žinutė, o daugiau nieko – žmonės kaip ir toliau neturėjo elektros“, – pirmadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Tokių dalykų turime išvengti ir, žinoma, asmenys, kurie už tai yra atsakingi, turėtų prisiimti atsakomybę“, – tęsė G. Nausėda.
Šalies vadovas pažymėjo, kad tikėtis, jog praėjusią savaitę praūžusios audros padariniai būtų pašalinti ir elektros tiekimas gyventojams atstatytas per porą dienų, nebuvo galima.
Lenkams tiesiant pagalbos ranką – diskusijos apie elektros tinklo ateitį: siūlo vieną priemonę
„Ši stichinė nelaimė, kuri ištiko Lietuvą prieš savaitę, iš tikrųjų buvo tokio masto, kokio pastaruoju metu nesame patyrė. Tai atskleidė tam tikrus pajėgumų trūkumus ir algortimų trūkumus, tačiau jos mastas buvo toks, kad tikėtis, jog būtų galima likviduoti padarinius per dvi ar tris dienas, tikrai nebuvo galima. Taip kad ESO („Elektros skirstymo operatoriaus“ – ELTA) darė tą, ką galėjo“, – kalbėjo jis.
Jo teigimu, audra tapo pamoka, parodžiusia, kad elektros generatoriai, jei ir nepaspartintų padarinių likvidavimo, padėtų juos sušvelninti. Anot šalies vadovo, nors kalbama apie didesnį elektros tinklų kabeliavimą, generatoriai galėtų padėti jau artimiausioje ateityje.
Susiję straipsniai
„Labai norėčiau priminti, kad mano iniciatyva ir buvo kabeliavimas pradėtas savivaldybėse ir tikrai kai kurios savivaldybės nemažai tų kilometrų paklojo. Tačiau be abejo, kad žvelgiant visos šalies mastų ir atsižvelgiant į visą elektros tinklų linijų ilgį, kabeliavimas yra ilgalaikė panacėja ir, ko gero, visko apskritai kabiliuoti būtų neįmanoma“, – akcentavo prezidentas.
„Turime kabeliuoti pačias jautriausias vietas, magistralines linijas ir tai darysime. Tačiau tai nepadės, sakykime, jeigu Lietuvą ištiktų panašaus masto stichinė nelaimė ateityje, artimiausioje ateityje – kabeliavimas yra ilgų metų pastangų rezultatas. Tuo tarpu apsirūpinimas elektros generatoriais galėtų būti organizuotas per labai trumpą laiką ir jau kitą krizę arba kitą sykį nelaimę galėtumėm pasitikti visiškai kitomis nuotaikomis“, – pridūrė jis.
Po rugpjūčio 22 d. Lietuvą nusiaubusios audros iš viso užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. tinklo pažeidimų, vietomis elektros linijos visiškai suniokotos ir naujai reikia tiesti ištisus tinklo ruožus.
Piko metu be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų. Visus likusius sutrikimus bendrovė planuoja pašalinti iki rugsėjo 3 dienos.
Pirmadienio rytą ESO vadovas Renaldas Radvila sakė, kad elektros vis dar neturi 17 tūkst. bendrovės klientų.
ESO teigimu, privatiems ir verslo klientams, kuriems elektros tiekimas dėl audros padarinių atkurtas vėliau nei per 72 valandas, priklausys kompensacija. Ji bus pritaikyta įprasta tvarka – klientams dėl jos kreiptis nereikės. Taip pat ESO papildomai supaprastinta tvarka atlygins gyventojams tiesioginius audros nuostolius.
Dėl audros padarinių ir ūkininkų skaičiuojamų nuostolių Vyriausybė praėjusį trečiadienį paskelbė ekstremaliąją situaciją valstybės mastu.