„Prasmę (aptarti – ELTA) tam tikrą matau. Žmogaus žingeidumas yra beribis. Noras žinoti, daryti sprendimus, interpretuoti – tikrai yra. Iš kitos pusės, kol informacija nėra paskelbta viešiau, matyt, reikia laikytis principo „būtina žinoti“. Galiu turėti žymą „visiškai slaptai“ informacijai, bet ar būtina žinoti? Jeigu būtų būtina žinoti, matyt, mes žinotume. Ką mes aptarsime nežinodami?“ – Eltai kalbėjo R. Sinkevičius.
„Sesijos pradžia ne už kalnų. (Dabar – ELTA) dalis žmonių išvykę, kitaip susiplanavę savo asmeninį laiką. Turbūt čia nėra ta karštoji bulvė dėl kurios čia reikėtų puft ir susirinkti ir kažką daryti. Nelabai ką čia ir padarysi. Manau, kad aptarsime tuos klausimus, bet nelaikau, kad šiai dienai tas klausimas yra degantis. Prasidės rudens sesija, darysime posėdžius, kaip priklauso“, – akcentavo jis.
Tuo metu vertindamas CŽA vadovo vizitą į Maskvą, NSGK pirmininkas mano, kad amerikiečių žvalgyba norėjo, jog ši informacija pasirodytų viešumoje.
Susiję straipsniai
„Vizitas turi įdomių bruožų. Skrydis iš Rygos, vizitas tapo viešas. Paprastai, tokio rango pareigūnai, dirbantys tokiose pareigose per daug nesiviešina. Šiuo atveju jis yra viešas, reiškia, buvo norima parodyti, kad toks vizitas įvyko“, – svarstė R. Sinkevičius.
Be to, jo vertinimu, toks vizitas yra naudingas Lietuvai.
„Apie jo tikslus buvo informuotos Baltijos valstybės, reiškia, pokalbio metu Baltijos šalių klausimas buvo liečiamas. Kitaip, kam informuoti, jeigu tai visiškai neliečia Baltijos šalių? Aš nemanau, kad kitos NATO narės buvo informuotos (...). Visi sako, ką galima suprasti iš konteksto, kad tai Lietuvai, Baltijos šalims naudingas, palankus, teigiamai vertintinas dalykas“, – dėstė politikas.
Vis tik, R. Sinkevičius sako, kad jis, kaip Seimo NSGK pirmininkas, nebuvo informuotas apie tokį vizitą ar jo turinį.
„Aš savo išvadų šiuo atveju negalėčiau pasakyti. Spėlioti nenoriu, nes galiu suklysti, galiu būti neteisus. Būnant komiteto pirmininku pareikšti vienaip ar kitaip – kartais yra priimama labai kaip daug informuoto žmogaus nuomonė ir tai nėra gerai. Šiuo atveju aš papildomos informacijos neturiu tos, kurią turi prezidentai“, – sakė jis.
Pirmasis vizitas po penkerių metų
Kaip skelbta, antradienį Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) žiniasklaida pranešė, kad CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as atvyko į Maskvą susitikimams.
„The Wall Street Journal“ (WSJ) ir „CBS News“ pranešė, kad CŽA direktoriaus Johno Ratcliffe‘o tikslas buvo įtikinti Rusiją nepulti NATO narių, atsižvelgiant į JAV žvalgybos vertinimus, kad Maskva gali norėti išbandyti aljansą. Pati CŽA atsisakė komentuoti šią kelionę.
Pasak „ABC News“, vienas šaltinis teigė, kad J. Ratcliffe‘as per susitikimus Maskvoje taip pat užsiminė apie Iraną.
WSJ nurodė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas per artimiausius kelerius metus gali išbandyti Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją surengdamas „ribotą puolimą“.
Į Maskvą jis skrido iš Rygos JAV karinių oro pajėgų kariniu transporto lėktuvu C-17. „Axios“ remdamasis savo šaltiniais skelbė, kad Jungtinės Valstijos paprašė Ukrainos sustabdyti smūgius Rusijai, kol J. Ratcliffe'as lankosi Maskvoje.
Savo ruožtu Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas laikraščiui „The Washington Post“ teigė, kad J. Ratcliffe'as į Maskvą atvyko dėl saugumo tarnybų kontaktų.
Trečiadienį Rusijos žiniasklaidai D. Peskovas teigė, kad CŽA vadovas nebuvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tačiau daugiau informacijos apie susitikimų turinį nepateikė.
Tai greičiausiai buvo pirmasis J. Ratcliffe‘o, kaip CŽA direktoriaus, vizitas į Maskvą. Paskutinis žinomas CŽA direktoriaus vizitas į Rusiją įvyko 2021 m., kai tuometinis direktorius Williamas Burnsas nuvyko į Maskvą ir susitiko su V. Putinu.
W. Burnsą pasiuntė tuometinis JAV prezidentas Joe Bidenas, siekęs užkirsti kelią Ukrainos karo eskalavimui. Vis dėlto V. Putinas 2022 m. vasario mėnesį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.