Praėjus kelioms dienoms po seniai matyto smarkumo audros, antradienio popietę prezidentas G. Nausėda aptarė siautusios stichijos padarinius su premjeru Mindaugu Sinkevičiumi. Kaip nurodė patarėjas, šalies vadovas kalbėjosi ir su vienos iš labiausiai nukentėjusių savivaldybių – Utenos rajono – meru.
„Ši audra parodė ir apnuogino tam tikras problemas. Pirmiausiai, koks būtų tikslas – tai užtikrinti labiausiai pažeidžiamų, socialiai pažeidžiamų ir vienišų gyventojų pagalbą. Taip pat akivaizdu, kad ši audra irgi parodė situaciją, kad generatorių skaičius nėra pakankamas“, – antradienį spaudos konferencijos metu sakė R. Dilba.
„Bendrai vertinant reakciją į audros padarinius tiek informavimo prasme, tiek ir atstatymo prasme, greičio prasme – (situacija – Lrytas) yra geresnė, bet tikrai dar yra kur tobulėti“, – nurodė jis.
Praslinkusi audra parodė ir gyventojų neatliktus namų darbus: „Čia yra bėda“
Vis tik, anot R. Dilbos, viliamasi, kad audros padariniai bus šalinami kaip įmanoma sparčiau. Dabartinis tempas, pabrėžė patarėjas, Prezidentūros netenkina.
„Situacija gerėja, bet, aišku, lūkestis yra, kad padariniai būtų šalinami dar greičiau. Todėl jokių taupymų šioje vietoje negalėtų būti ir reikia maksimaliai pasitelkti visus rangovus, visas tarnybas, visus specialistus, kurie turi kvalifikaciją dirbti, atstatant elektros energiją“, – ragino R. Dilba.
Susiję straipsniai
„Atstatymo tempą mes matome, bet ar jis pilnai mus tenkina? Aišku, kad ne. Kaip ir minėjau, keliamas tikslas, kad galėtume tokio tipo audrų padarinius pilnai pašalinti per 72 valandas. Tai viskas, kas nėra pašalinta nuo dabar – tai yra iš tikrųjų pamokos, kurias reikia išmokti“, – pabrėžė R. Dilba.
Kalba apie generatorių poreikį
Pasak šalies vadovo patarėjo, G. Nausėdos pokalbiuose su Utenos meru bei premjeru išryškėjo esminiai aspektai, kodėl audra sukėlė tiek žalos ir kokiomis priemonėmis būtų galima išvengti panašių atvejų ateityje.
R. Dilbos teigimu, akivaizdu, kad labiausiai nukentėjusiems regionams trūksta elektros generatorių.
„Nespėjant laiku užtikrinti elektros tiekimo, greičiausia priemonė yra būtent padidinti generatorių skaičių, taip užtikrinant elektros tiekimą bent laikinai ir lokaliai“, – tikino patarėjas.
Generatoriai reikalingi užtikrinti ir mobilųjį ryšį – R. Dilbos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje vis dar apie 50 tūkst. vartotojų patiria šio ryšio sutrikimus.
„Labai svarbu užtikrinti, kad bokštai, vadinami, veiktų ne tik kelias valandas, kurias užtikrinta dabar baterijos, vadinamieji kaupikliai, (...), bet ir generatoriai“, – kalbėjo jis.
Klausiamas, kas turėtų užtikrinti didesnį aprūpinimą generatoriais, R. Dilba atsakė, jog savivaldybės, strateginės svarbos įmonės ir gyventojai turėtų tuo pasirūpinti savo iniciatyva.
„Akivaizdu, kad tai yra bendras darbas ir tiek valstybė turi užsitikrinti didesnio, galbūt, pajėgumo generatorius, savivaldybės, ypač strateginės savivaldybių įmonės privalo turėti generatorius kaip rezervinį elektros energijos šaltinį. (...) Turi užsitikrinti savivaldybės pačios ir tam skirti finansavimą“, – teigė jis.
Tiesa, jis užsiminė, jog pažeidžiamiems asmenims dalis generatorių įsigijimo sumos galėtų būti kompensuojama – tokios priemonės patarėjas neatmetė.
Vyriausybė ieškos priemonių didinti kabeliavimo tempus
Kaip vieną ilgalaikių priemonių R. Dilba įvardijo ir vadinamąjį kabeliavimą. Apie tai, jog bus ieškoma būtų sparčiau keisti elektros linijas požeminiais kabeliais, jau anksčiau kalbėjo ir Vyriausybės atstovai.
„Šiuo metu yra vykdoma ši programa, šiais metais turėsime maždaug 600 kilometrų kabeliuotų linijų, tačiau tempas yra nepakankamas. Ir dabartinė programa yra numatyta iki 2028 m. – 2 tūkst. kilometrų sukabeliuoti. Tam finansai yra paskirti.
Tačiau norint, kad tokio tipo audros padarinius mes galėtume pašalinti per 72 valandas, kas yra numatyta ir pagal įstatymą, nemokant kompensacijų ESO klientams, tai turėtume užtikrinti 6 tūkst. kilometrų kabeliavimą. Tada tai leistų efektyviau paskirstyti resursus“, – sakė G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas.
„Vyriausybė ieškos priemonių ir finansų, kaip tokį tikslą įgyvendinti“, – pridūrė jis.
Be elektros likę tūkstančiai gyventojų, žadamos didesnės kompensacijos
Kaip skelbta, šeštadienį šalyje praūžė jau seniai regėto galingumo audra. Stichija pražudė vieną žmogų, dar 4 buvo sužeisti.
Po šeštadienio be elektros Lietuvoje buvo likę per 268 tūkst. gyventojų. Antradienio popietės duomenimis, elektros tiekimas vis dar buvo sutrikęs apie 74,6 tūkst. namų ūkių.
Savaitgalį rekordinio skambučių skaičiaus (33,5 tūkst.) sulaukė ir Bendrasis pagalbos centras (BPC) – vien šeštadienį fiksuota 24,4 tūkst. gyventojų kreipimųsi.
Savo ruožtu savaitgalį ugniagesiai gelbėtojai maždaug 2,5 tūkst. kartų vyko šalinti per stiprią audrą nuvirtusių medžių.
Sekmadienio rytą sušauktas specialus tarpinstitucinis pasitarimas dėl audros padarinių šalinimo, taip pat tarnybos vertino situaciją ir pirmadienį.
Kiek anksčiau premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, jog nepaisant didelio masto žalos kol kas valstybės lygiu neplanuojama skelbti ekstremalios situacijos.
Antradienį jis tikino, kad tempai, šalinant audros padarinius, yra per lėti.
„Situacija yra prasta. Nevyniojant žodžių į vatą, iš tikrųjų prasta. Ir čia turbūt vien atsiprašymų visuomenės neužtenka“, – antradienį Kaune žurnalistams sakė M. Sinkevičius.
Savo ruožtu žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika yra užsiminęs, jog dėl padarytos žalos ūkininkams mato poreikį skelbti ekstremalią situaciją.
Tuo metu energetikos ministras L. Savickas nurodė, kad tinklus prižiūrinčio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovybe aptarė galimybę skirti gyventojams didesnes kompensacijas dėl tiesioginių audros padarinių.
Tokios kompsenacijos priklausys klientams, kuriems elektros tiekimo atstatymas užtruks ilgiau nei 72 val.
Kaip antradienį pranešė ESO, maksimali kompensacijos už tiesiogiai patirtus nuostolius suma supaprastinta tvarka sieks 220 eurų.