Teigiama, kad Žvalgybos įstatymas jau suteikia žvalgybos institucijoms teisę taikyti išorės rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių šalinimo priemones. Siūlomu projektu siekiama šią bendrą kompetenciją konkretizuoti ir pritaikyti prie dabartinės saugumo aplinkos.
„Jeigu priešininkas ne tik renka informaciją apie Lietuvą, bet ir bando paralyžiuoti mūsų sistemas, organizuoja sabotažą ar vykdo kibernetines operacijas, valstybė turi turėti teisines priemones į tokią grėsmę reaguoti. Žvalgyba neturi būti institucija, kuri tik stebi, kaip priešas veikia. Ji turi gebėti veikti“, – pranešime cituojamas parlamentaras.
Jis siūlo įtvirtinti naują „neviešo poveikio operacijos“ institutą. Seimo nario teigimu, tokios operacijos būtų galimos tik tada, kai egzistuoja konkreti grėsmė šalies nacionaliniam saugumui ir kai kitomis žvalgybos priemonėmis jos nebūtų įmanoma laiku pašalinti.
Susiję straipsniai
Įstatymo projekte nustatomi būtinybės, proporcingumo, teisėtumo ir žmogaus teisių apsaugos principai. Anot A. Anušausko, tai reiškia, kad būtų pereinama nuo abstrakčios galimybės „šalinti grėsmes“ prie aiškiai apibrėžto teisinio mechanizmo: kada galima veikti, prieš ką galima veikti, kokiomis priemonėmis ir kas turi autorizuoti operaciją.
Vienas svarbiausių projekto elementų – teisė vykdyti aktyvius kibernetinio poveikio veiksmus prieš užsienio valstybių, jų institucijų ar su jų žvalgybos ir saugumo struktūromis susijusių subjektų informacines sistemas.
Anot parlamentaro, tai galėtų apimti teisės aktuose nustatytais atvejais atliekamą poveikį sistemų duomenims, programinei įrangai ar veikimui, įskaitant priešiškos infrastruktūros blokavimą, neutralizavimą ar veikimo sutrikdymą.
Pažymima, kad tokie veiksmai nebūtų savarankiška žvalgybos pareigūno teisė – jie galėtų būti atliekami tik pagal iš anksto autorizuotą neviešo poveikio operaciją ir laikantis būtinybės, proporcingumo bei tarptautinės teisės principų.
Taip pat siūloma įtvirtinti teisėtą galimybę naudoti automatizuotas duomenų analizės sistemas, įskaitant dirbtiniu intelektu grindžiamas technologijas. Be to, numatoma automatizuotai palyginti teisėtai gautus biometrinius duomenis su viešai prieinama ar teisėtai gauta informacija, kai to reikia asmens tapatybei ar jo sąsajoms su nacionalinio saugumo grėsmėmis nustatyti.