ELTA glaustai: premjero žmonos darbai, R. Liubajevo atleidimas, klausimai dėl naujo LTOU valdybos nario

Ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus sutuoktinė Aistė Sinkevičienė ne tik be konkurso tapo Kauno rajono savivaldybės Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, bet ir dirba savivaldybei pavaldžiame „Raudondvario dvare“, kur direktorės pavaduotoja apie tokią kolegę teigė nežinanti, skelbia LRT Tyrimų skyrius.

Vyriausybė pritarė vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno siūlymui atleisti Rustamą Liubajevą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pareigų, tačiau kol kas nėra aišku, kas laikinai užims šias pareigas.

Generalinė prokurorė Nida Grunskienė patvirtino, kad drono incidentas Leipcigo oro uoste turi sąsajų su Lietuva.

Trečiadienį viešoje erdvėje taip pat buvo keliami klausimai dėl naujojo oro uostų valdybos nario Oleksandro Laneckij pozicija dėl Rusijos, dėl to kreiptasi į skirtingas institucijas.

Užsienio aktualijose – nušalinto Ukrainos gynybos ministro raginimas šalyje surengti rinkimus, Kalifornijoje prasidėjęs naujas teismas prieš JAV technologijų milžinę „Meta“, JAV įvestos sankcijos Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vadovei ir Kroatijoje sulaikytas ukrainietis, įtariamas dalyvavęs dujotiekių „Nord Stream“ sprogdinimuose.

Po LRT publikacijos kilo klausimų dėl A. Sinkevičienės darbų. Opoziciniai konservatoriai nurodė, kad neatmeta galimybės dėl to kreiptis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK). Anot parlamentaro Mindaugo Lingės, reikia žiūrėti, kas konkrečiai priiminėjo sprendimus, ar viskas vyko pagal įstatymo raidę. Kartu jis sakė, kad paaiškėjusios detalės atskleidžia įprastą Socialdemokratų partijos veikimo būdą. Be to, akcentavo, kad netgi jei viskas daryta pagal taisykles, niekas neatšaukia moralinio aspekto. Klausimų ši istorija kelia ir valdančiųjų demokratų atstovei Agnei Širinskienei, kuri sakė, kad situaciją turėtų paaiškinti ir A. Sinkevičienę įdarbinę asmenys, ir ji pati. Kauno rajono savivaldybė nurodė, kad į merijos Viešųjų ir tarptautinių ryšių skyriaus vedėjos pareigas be konkurso A. Sinkevičienė buvo perkelta pagal įstatyme numatytą tvarką, nes jos tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip viršijanti lūkesčius. Sprendimas ją perkelti į šias pareigas priimtas 2024 metų liepos 26 dienos administracijos direktoriaus įsakymu. Pati A. Sinkevičienė teigė, kad informacija apie jos darbovietes bei užimamas pareigas slepiama nebuvo, ji yra privačių interesų deklaracijoje. M. Sinkevičius situaciją pakomentavo feisbuke. Jis teigia besidžiaugiantis, kad žmona yra vertinama savo srities specialistė, nuolatos kelianti profesinę kvalifikaciją. Kartu pabrėžė, kad sutuoktinė karjerą pradėjo dar iki vedybų ir tai yra jos pasirinkimai. Prezidentūra nurodė, kad paskelbta informacija nedaro įtakos šalies vadovui Gitanui Nausėdai vertinant ministrą pirmininką.

Vyriausybė trečiadienį pritarė vidaus reikalų ministro Martyno Katelyno siūlymui atleisti Rustamą Liubajevą iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado pareigų. R. Liubajevas padėkojo Vyriausybei už pasitikėjimą ir bendradarbiavimą bei teigė, kad valstybės sienos apsaugos sistema šiuo metu vertinama kaip viena patikimiausių ne tik regione, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Savo ruožtu ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius Vyriausybės vardu padėkojo R. Liubajevui už tarnybą. Kol kas nėra aišku, kas laikinai užims VSAT vado pareigas.

Teisingumo ministrė Rita Tamašunienė ketina dar rugsėjo pradžioje Seimui pateikti veiksmų planą, sprendžiant seksualinių nusikaltimų prieš vaikus problemą. Pasak jos, tai apimtų ir visuomenės švietimą, ir pagalbą nukentėjusiesiems, ir kitas sritis. Politikės teigimu, kol kas svarstoma, ar reikia kurti atskirą seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registrą, ar pasitelkti jau galiojančią QR kodo praktiką. Seimo pirmininkas J. Olekas teigė palankantis idėją sukurti seksualinius nusikaltimus prieš vaikus įvykdžiusių asmenų registrą. Tiesa, kaip pažymėjo, šiuo klausimu reikėtų pasikonsultuoti su tokią praktiką jau turinčiomis valstybėmis. Komentuodama dėl viešo seksualinių nusikaltėlių registro generalinė prokurorė Nida Grunskienė ragino pagalvoti apie tuos, kurie nukentėjo šeimose, nuo savo artimųjų – būtų pavojus išaiškinti nukentėjusius asmenis. Todėl, jos nuomone, šiuo klausimu dar reikalinga diskusija.

Generalinė prokurorė N. Grunskienė patvirtino, kad drono incidentas Leipcigo oro uoste turi sąsajų su Lietuva. Vokietijos žiniasklaida anksčiau skelbė apie galimas šiame oro uoste ant drono su sprogmenimis aptiktų DNR pėdsakų sąsajas su Lietuvoje nagrinėjamomis padegamųjų siuntų bylomis. Pasak N. Grunskienės, dabar dirbama jungtinėje tyrimų grupėje, kurioje yra Jungtinės Karalystės, Olandijos, Latvijos, kitų šalių pareigūnai.

Kaltinimų dėl netinkamo elgesio darbe sulaukęs ambasadorius JAV Gediminas Varvuolis susitiko su prezidento vyriausiaja patarėja Asta Skaisgiryte ir Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Remigijumi Motuzu. Anot R. Motuzo, G. Varvuolis apgailestavo dėl pasirodžiusios informacijos bei neigė nederamą elgesį su ambasados kolektyvu. Kartu parlamentaras aiškino, esą diplomatas teigė, jog kolektyve nesutarimų nėra, tikino, kad ateityje stengsis vengti „vadybinių“ klaidų. Pats G. Varvuolis Eltai teigė, kad asmeniškai nesulaukė kolektyvo nusiskundimų dėl savo elgesio. Kartu pažymėjo, kad yra patenkintas kolegų darbu.

Siūloma pertvarkyti slaugos sistemą. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovai pristatė priemonių planą, kuriuo siūlo pertvarkyti ilgalaikės slaugos ir priežiūros sistemą Lietuvoje. Tarp galimų priemonių – į individualius poreikius orientuotų paslaugų užtikrinimas bei pagalbos mechanizmų namuose stiprinimas. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad slaugos paslaugos pirmiausia turėtų būti siejamos su medicininiu poreikiu, o vėliau žmogaus priežiūra galėtų būti tęsiama ilgalaikės priežiūros sistemoje. Anot jo, reikalingų pokyčių paketą Vyriausybė Seimui planuoja pateikti rudens sesijoje.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) prašydamas papildomo aplinkybių įvertinimo dėl naujojo Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos nario Oleksandro Laneckij praeities sąsajų su verslu Rusijoje ir Baltarusijoje, jo komentarų rusiškai žiniasklaidai. Anot ministro, prieš skiriant valdybos narius VSD buvo prašoma atlikti nacionalinio saugumo patikrą, bet gautuose raštuose jokių neigiamų vertinimų dėl O. Laneckij nėra. Pats J. Taminskas žurnalistams akcentavo, kad tiesa paaiškės VSD atlikus papildomą patikrinimą, o šiuo metu, anot jo, užsiimti Linčo teismu nežinant visų faktų negalima. Paklaustas, ar jis pats nejautė atsakomybės asmeniškai pasidomėti kiekvienu kandidatu, J. Taminskas aiškino neskaitantis rusiškos žiniasklaidos ir nežinojęs viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos. Tuo metu O. Laneckij teigė nieko blogo nepadaręs, neigė viešoje erdvėje jam mestus kaltinimus. Tuo metu, Seimo konservatorių teigimu, viešai prieinama informacija atskleidžia, kad O. Laneckij valdoma aviacijos konsultacijų bendrovė „Friendly Avia Support“ praeityje konsultavo Baltarusijos valstybės institucijas aviacijos projektų ir pigių skrydžių klausimais, dirbo bendrovėje „Linetech Aircraft Maintenance“, kurios veikla apėmė orlaivių priežiūros paslaugų pardavimą klientams Rusijoje ir kitose Nepriklausomos Valstybių Sandraugos (NVS) valstybėse. Taip pat, anot politikų, O. Laneckij ne vienerius metus iki pat dabar aktyviai bendradarbiauja su prorusiška žiniasklaida – duoda interviu, teikia ekspertines įžvalgas ir publikuoja straipsnius apie sankcijų apėjimą ir kitais su Lietuvos interesais besikertančiais klausimais.

Susisiekimo ministras sako, kad sprendimas Lietuvai įsigyti finansinių sunkumų patiriančios Latvijos nacionalinių oro linijų bendrovės „airBaltic“ akcijų būtų neracionalus ir emocionalus. Pasak jo, aviakompanijos sprendimas atsisakyti dalies skrydžių iš Lietuvos bei sumažinti jų apimtį nėra tiesiogiai susijęs su finansinėmis įmonės problemomis, sprendimus koreguoti skrydžius nuolat priima visos oro linijos. Su finansiniais sunkumais susidurianti „airBaltic“ kitų Baltijos šalių vyriausybėms anksčiau buvo pateikusi siūlymus įsigyti dalį akcijų. Klausimą dėl „airBaltic“ situacijos šią savaitę viešėdamas Rygoje su Latvijos kolega aptarti ketina ir premjeras Mindaugas Sinkevičius.

Lietuvoje metinė infliacija liepą siekė 5,4 proc. ir buvo antra didžiausia visoje Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Jo duomenimis, šalyje liepą fiksuota 0,1 proc. mėnesio infliacija. Spartesnė metinė infliaciją liepą fiksuota tik Rumunijoje (8,2 proc.), o šiek tiek mažesnis kainų augimas – Kipre ir Bulgarijoje (4,4 proc.). Tuo metu mažiausias metinis kainų augimas užfiksuotas Švedijoje (0,3 proc.), Čekijoje (1,3 proc.), Danijoje ir Vengrijoje (1,6 proc.) Visoje euro zonoje metinė infliacija liepą siekė 2,9 proc., o Europos Sąjungoje (ES) – 3,0 proc.

Rinkoje kintančios grūdų kainos iš esmės neturėtų paveikti valstybės maisto atsargų rezervo, kuriame taip pat kaupiami grūdai, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Mažeika. Anot K. Mažeikos, rinkos pokyčiai labiau gali paveikti ūkininkų pajamas. Šiuo metu, pasak jo, dalis grūdų dėl per didelio priemaišų kiekio gali būti nepriimami elevatoriuose. Vis dėlto K. Mažeika pabrėžė, kad tokią problemą galima spręsti mechaniškai valant grūdus. Anot ministro, prireikus rezerve laikomi grūdai galėtų būti sumalti į miltus ir panaudoti maisto grandinėje. Jis taip pat atkreipė dėmesį į Lietuvoje veikiantį platų elevatorių ir sandėlių tinklą, todėl grūdų rezervo kaupimas, jo vertinimu, nesukelia didesnių problemų.

Teisingumo ministerija išsiuntė Baltarusijai prašymą dėl kalėti nuteisto Lietuvos piliečio Antano Kandroto, pravarde Celofanas, ekstradicijos į Lietuvą, tačiau kol kas dar negavo atsakymo. Rugpjūčio pradžioje Teisingumo ministerija pranešė, kad, gavusi Kauno apygardos teismo prašymą, nedelsdama atliko visus nuo jos priklausančius veiksmus ir parengė oficialų prašymą dėl A. Kandroto ekstradicijos. Europos arešto orderį A. Kandrotui-Celofanui Kauno apygardos teismas išdavė birželio 29 d. Kaip nurodė Teisingumo ministerija, ekstradicijos prašymas Baltarusijos Respublikai parengtas vadovaujantis galiojančiomis tarptautinės teisės nuostatomis ir tarptautinio teisinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose principais. Lietuvos apeliacinis teismas birželį byloje dėl finansinių nusikaltimų A. Kandrotui-Celofanui skyrė pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausmę. Šis teismo nuosprendis įsiteisėjo, jis turi būti vykdomas. Anksčiau nuteistasis paskelbė išvykęs į Baltarusiją, todėl įkalinimo įstaigoje jis neatsidūrė.

Socdemų atsakingasis sekretorius, buvęs Vyriausybės vicekancleris Justas Pankauskas teisme pripažino visus jam pareikštus kaltinimus „čekiukų“ baudžiamojoje byloje, tarp jų ir kuro apmokėjimą Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) kortele. Minėti kaltinimai J. Pankauskui susiję su 2019–2021 m. eitomis Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario pareigomis. Teisėsauga įtaria, kad politikas suklastojo tarybos nario išlaidų ataskaitas, jose pateikdamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tariamai patirtas degalų įsigijimo išlaidas, kaip susijusias su tarybos nario veikla. Nustatyta, kad J. Pankauskas, grįsdamas patirtas išlaidas, teikė degalinių kvitus, apmokėtus kitų fizinių ir juridinių asmenų vardu išduotomis mokėjimo kortelėmis ir galimai pasisavino jam patikėtą svetimą, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai priklausiusį turtą – 2 tūkst. 516 eurų. Prokuroras paskelbė, kad 71 kartą buvo atsiskaityta 31 skirtinga, ne J. Pankauskui priklausančia banko mokėjimo kortele, iš kurių 5 išduotos juridiniams asmenims: UAB „Resursas“, UAB „Vegenta“, Lietuvos socialdemokratų partijai išduota kortele, UAB „Auditorių konsultacijos“, UAB „Renagra“. J. Pankauskas pageidauja, kad teismas jį atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotų laiduotojo tėvo Kęstučio Liudviko Pankausko atsakomybei.

Profesinės sąjungos teigia, kad dėl mažinamų butpinigių kalėjimų pareigūnams rudenį gali būti rengiamos protesto akcijos. Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (VAITĮPS) sako, kad jas šokiravo Teisingumo ministerijos pateikta informacija apie prognozuojamą Lietuvos kalėjimų tarnybos (LKT) finansavimą 2027–2029 metais. Profesinių sąjungų vertinimu, planuojami asignavimai rodo, kad realios politinės ambicijos ištraukti bausmių vykdymo sistemą iš dešimtmečius trunkančio sovietmečio šiandien nėra. Ministerijos rašte nurodoma, kad LKT kasmet nuo 2027 m. iki 2029 m. preliminariai numatoma skirti po kiek daugiau nei 104,08 mln. eurų. Darbo užmokesčio fondas visus trejus metus taip pat numatytas identiškas – po 79,6 mln. eurų.

Nušalintas Ukrainos gynybos ministras Mychaila Fedorovas paragino šalyje surengti rinkimus, nepaisant penktus metus vykstančio karo su Rusija. Pasak jo, valstybė turi rasti „teisėtą, saugų ir realų mechanizmą“ balsavimui surengti, nes „demokratija neturi būti Rusijos įkaitė“. Pagal dabartinius karo padėties įstatymus rinkimai yra draudžiami. Tačiau įstatymus galima pakeisti paprasta balsų dauguma. Vis dėlto parlamento rinkimams reikalinga konstitucijos pataisa, o tai pagal dabartinę karo padėtį yra neįmanoma. Dėl karo šalyje nevyko reguliarūs prezidento, parlamento ir savivaldybių rinkimai. Vykstant vyriausybės pertvarkai, M. Fedorovas buvo nušalintas nuo gynybos ministro pareigų po mažiau nei šešių mėnesių darbo. Jo atleidimas sukėlė daugiausia jaunų žmonių demonstracijas, kuriose buvo raginama grąžinti jį į pareigas.

Kalifornijos valstijojoe federaliniame teisme prasidėjusiame bylos nagrinėjime prokurorai pareiškė, kad bendrovė „Meta“ sąmoningai siekė sukelti vaikams priklausomybę ir juos išnaudojo. Socialinių tinklų milžinė šioje byloje kaltinama tyčia kūrusi „Instagram“ ir „Facebook“ taip, kad šios platformos sukeltų priklausomybę jauniems naudotojams. Byloje, kurią daugelis ekspertų lygina su istoriniais teismų procesais prieš tabako pramonės milžines, 29 JAV valstijų koalicija siekia, kad „Meta“ už priklausomybę vaikams sukeliančių produktų kūrimą būtų skirta maždaug 200 mlrd. JAV dolerių bauda. Teismo procesas turėtų trukti apie šešias savaites, o nuosprendis turėtų būti paskelbtas iki spalio. Prieš prasidedant bylos nagrinėjimui „Meta“ kaltinimus atmetė ir tikino bendradarbiavusi su tėvais, ekspertais bei teisėsaugos institucijomis, kad įdiegtų vaikų apsaugos priemones.

JAV įvedė sankcijas Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) pirmininkei japonei Tomoko Akane ir vyresniajam teismo advokatui senegaliečiui Abdoulaye Seye. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio savo pareiškime tvirtino, kad TBT siekė tirti, sulaikyti ar traukti baudžiamojon atsakomybėn pareigūnus, kurių vyriausybė nesutiko su teismo jurisdikcija, tačiau pavyzdžių nepateikė. TBT antradienį sureagavo ir pareiškė, kad JAV sankcijos „kenkia teisinės valstybės principui“. Paramą (TBT) pirmininkei trečiadienį pareiškė Europos Sąjungos vadovai, Vokietijos kancleris ir Japonijos užsienio reikalų ministerija, prieštaraudami jai įvestoms sankcijoms. 2023 m. TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl karo Ukrainoje, o 2024 m. dėl karo Gazos Ruože – Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu.

Kroatijoje sulaikytas ukrainietis, įtariamas dalyvavęs 2022 m. susprogdinant Rusiją ir Vokietiją jungusius dujotiekius „Nord Stream“, pranešė Vokietijos prokurorai. Pasak jų, nardymo mokymus baigęs Vladimiras Z. yra „rimtai įtariamas kartu su kitais sukėlęs sprogimus“. Prokurorų teigimu, Vladimiras. Z. glaudžiai bendradarbiavo su Serhijumi Kuznecovu – kitu Ukrainos piliečiu, kuris pernai buvo sulaikytas Italijoje, o vėliau išduotas Vokietijai ir perduotas į Hamburgą. Vokietijos pareigūnai siekia, kad Kroatija Vladimirą Z. išduotų Berlynui.