Parlamentaras pažymi, kad šis projektas neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) teisei ir vienašališkai nekeičia 2003 metų Tarybos reglamente nustatyto maksimalaus 24 valandų termino.
Pasak jo, įstatyme aiškiai numatytos objektyvios išimtys, įskaitant transporto gedimus, eismo įvykius, pasienio eiles, ekstremalias oro sąlygas, kurioms esant tranzitas gali trukti ilgiau, tačiau neviršijant ES leidžiamo maksimalaus 24 val. laiko.
Kontrolei užtikrinti A. Arnušauskas siūlo naudoti jau turimą automatizuotą transporto priemonių valstybinių numerių atpažinimo infrastruktūrą, kuri leistų realiu laiku fiksuoti tranzito pradžią, pabaigą ir nukrypimus nuo maršruto.
Susiję straipsniai
Seimo narys taip pat raštu kreipėsi į premjerą Mindaugą Sinkevičių, ragindamas nedelsiant įvertinti faktinės tranzito kontrolės efektyvumą ir Vyriausybės lygiu parengti nuoseklią Lietuvos poziciją, atkreipdamas dėmesį į supaprastinto tranzito per Lietuvos teritoriją režimą, taikomą Rusijos piliečiams, vykstantiems tarp Rusijos teritorijos ir Kaliningrado srities.
Jis taip pat kreipėsi į užsienio ir vidaus reikalų ministrus Kęstutį Budrį ir Martyną Katelyną. Kreipimesi parlamentaras akcentavo tarptautinio veikimo būtinybę.
„2003 metų ES reglamentas, leidžiantis 24 valandų tranzitą, buvo priimtas visiškai kitokiame geopolitiniame kontekste. Šiandien Rusija vykdo karą prieš Ukrainą ir hibridines operacijas prieš Europos Sąjungą. Todėl prašau Vyriausybės ir atsakingų ministrų kartu su Latvija, Estija, Lenkija ir kitomis regiono valstybėmis inicijuoti ES reglamento peržiūrą. Lietuva turėtų oficialiai pasiūlyti Europos Komisijai nustatyti 6 valandų maksimalų tranzito terminą visos ES lygiu“, – laiške teigė A. Anušauskas.
Seimo nario siūlomas trijų lygių veiksmų planas apima tiesioginio tranzito kontrolės griežtinimą nacionaliniu lygiu, bendros pozicijos su Latvija, Estija ir Lenkija bei kitomis valstybėmis derinimą bei oficialų kreipimąsi į Europos Komisiją dėl teisinio reguliavimo pakeitimo.
Seimui pritarus, siūlomos įstatymo pataisos įsigaliotų 2027 metų sausio 1 dieną.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, pernai su supaprastinto tranzito dokumentais (STD) per Lietuvos teritoriją keliavo beveik 13 tūkst. lengvųjų automobilių su Rusijos registracijos numeriais. Fiksuojama, kad piktnaudžiavimo šiuo režimu atvejų skaičius išaugo daugiau nei keturis kartus – nuo 360 pažeidimų 2024 metais iki 1 493 pažeidimų 2025 metais.