Nors komisijos išvadas ji linkusi vertinti labai atsargiai, pasak Vyriausybės vadovės, jei neturi ko slėpti, į klausimus tikrai gali atsakyti.
Ketvirtadienį paklausta, ar Seime suburtos komisijos išvados ją įtikina, I.Šimonytė prisipažino, kad tai komentuoti nėra lengva ir dėl jos pačios asmeninės patirties, ir dėl rinkimų konteksto.
„Apie išvadose aprašomus įvykius aš turiu tam tikrą savo patirtį, todėl ir savo išvadas esu pasidariusi remiantis ir savo asmenine patirtimi.
Tie asmenys, kurių veikla arba apie kurių veiklą yra tyrimas, jie kažkaip labai linkę visa tai supaprastinti, nurašyti kažkokiai politinei konkurencijai ar nuoskaudai dėl vienokių ar kitokių rinkimų rezultatų, tai vėlgi, kadangi ir dabar turime prezidento rinkimų kampaniją, matyt, čia paprasčiausias būdas bet kokį mano komentarą taip ir vertinti.
Tai aš labai atsargiai stengiuosi šitą situaciją vertinti, kad kažkam neatrodytų, jog turiu kažkokį asmeninį interesą“, – „Žinių radijui“ sakė I.Šimonytė.
Tačiau ji akcentavo, kad svarbu paminėti kelis esminius dalykus. Pasak premjerės, per savo politinę karjerą ji yra liudijusi bent keturiose parlamentinėse tyrimo komisijose, kur ne visuomet jai atrodė, kad užduoti klausimai yra korektiški, o tie žmonės, kurie komisijai vadovavo ar joje dalyvavo, yra pakankamai objektyvūs.
„Bet man niekada nebuvo šovusi į galvą mintis, kad aš galiu atsisakyti liudyti komisijai ir atsakyti į klausimus, kokie tie klausimai bebūtų. Nes jeigu tu neturi ko slėpti, tu tiesiog į visus klausimus gali imti ir atsakyti. Žodžiu, raštu – čia jau technikos klausimas.
Kaip suprantu, komisija buvo sutikusi su tuo, kad prezidentas atsakytų į klausimus raštu ir tarsi tokį beveik viešą pažadą ar samprotavimą iš pono Nausėdos, man atrodo, mes visi girdėjome. Kodėl taip neatsitiko – aš nežinau“, – svarstė I.Šimonytė.
Pasak premjerės, G.Nausėdos žingsnis atsisakyti liudyti komisijai rodo nepagarbą ir tautos atstovybei.
„Nesileidžiant į detalesnius vertinimus ir kvalifikavimus šito elgesio, tai liudija minimum nepagarbą Seimui kaip institucijai. (...) Galima bandyti sumenkinti tai iki kažkokių politinių kovų, V.Bako nuoskaudų dėl S.Skvernelio, bet tie klausimai niekur nedingsta.
Manau, paprasčiausias būdas tuos klausimus panaikinti yra į juos atsakyti“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Kalbėdama apie galimą apkaltą G.Nausėdai, Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad apie tai kalbėti dar gerokai per anksti, nes toks žingsnis reikalauja daug skirtingų etapų.
„Tiesiog pasakysiu dar kartą, ką sakiau, kad, mano supratimu, G.Nausėda ne kartą per savo kadenciją yra įvairiais būdais parodęs, kad būti visiems lygiai teisingu jam nėra lengva, ir jeigu kažkas jam neatrodo politiškai priimtinas ar kažkaip parankus, tuomet viskas yra bandoma nurašyti į politinės kovos ar nuoskaudų kertelę, nors, mano supratimu, tokio rango pareigūnams, kuriems yra keliami aukščiausi skaidrumo reikalavimai, jie turi turėti drąsos į klausimus atsakyti“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
I.Šimonytė taip pat nesiėmė vertinti, ar Seimas pritars komisijos išvadoms, bet neabejojo, kad klausimai dėl G.Nausėdos nedings.
„Vis vien ta informacija niekur nedings ir vis tiek tie klausimai kabos, juos kažkas uždavinės. Ir žmonės, kurie nėra patenkinti atsakymu ar jo neišgirdo, tuos klausimus ir toliau uždavinės“, – prognozavo ji.
Primename, kad pirmadienį VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui G. Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką.
Seimo tyrėjai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tuo metu atsakinėti į komisijos pateiktus klausimus atsisakęs prezidentas, parlamentarų nuomone, kliudė Seimui vykdyti savo pareigas ir pažeidė Konstituciją bei priesaikos nuostatas gerbti ir vykdyti įstatymus.
Parlamentinis tyrimas meta šešėlį ir ant STT vadovo Lino Pernavo, kuris, kaip teigiama išvadose, piktnaudžiavo savo pareigomis, atsisakydamas pateikti komisijai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktą informaciją bei klaidindamas komisijos narius.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.
Pažymima, jog komisijai liudiję aukštas pareigas Prezidentūros kanceliarijoje einantys G. Nausėdos komandos nariai šią informaciją nuslėpė. Dėl to parlamentinė komisija ketina kreiptis į prokuratūrą.
Prezidentas su išvadomis nesutinka ir pabrėžia, kad komisija yra politizuota. Prezidentūros teigimu, tai „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“ ir kartu mėginimas „diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“.
