Nors milijono pasisavinti jiems nepavyko, nusikaltėlių grobiu praėjusių
metų pabaigoje tapo maždaug 300 tūkst. eurų – tai patvirtino tiek
pačios įmonės atstovai, tiek ikiteisminį tyrimą atliekantys policijos
pareigūnai.
Nors dėl vykstančio tyrimo tikslesnių detalių neskelbiama, „Kauno
energijos“ atstovai prasitarė, kad lėšos apgaulės būdu buvo pervestos į
trečiųjų asmenų sąskaitas, o dalį pinigų vis dėlto pavyko susigrąžinti.
Dėl šio įvykio bendrovė tikrai nesužlugs net ir tuo atveju, jeigu bus
prarasta visa minima pinigų suma, o centralizuotai tiekiama šiluma
kauniečiams nepabrangs.
Labiau nerimą kelia aplinkybė, kad tokie nutikimai vyksta įmonėje, kuri
laikoma viena pažangiausių ir efektyviausių tarp visų Kauno savivaldybės
administracijos valdomų bendrovių. Nėra abejonių, kad jos finansininkai
– ne naujokai, kuriems kyla sunkumų sustyguoti net šeimos biudžetą.
Galima numanyti, kad gerokai patobulėjo ir sukčiai, kurie vis rečiau
bando apmulkinti gyventojus primityviais prašymais gelbėti į bėdą neva
patekusius artimuosius, o netikėtos žinios užklupti žmonės neša
nusikaltėliams krūvas eurų net užmiršę, kad skubėjo gelbėti sūnų, kurio
visai neturi.
Dabar pinigai perimami išmaniau – santaupų turintys gyventojai
viliojami patraukliomis investicijomis į akcijas ar obligacijas,
brangiaisiais metalais ar kriptovaliutomis.
Būtų galima tik džiaugtis didėjančiu jų finansiniu raštingumu, jeigu tos
žinios nebūtų nukreiptos blogiems tikslams.
Pirmą kartą rimtas pavojaus signalas nuskambėjo dar 2020-ųjų pabaigoje,
kai į sukčių pinkles pakliuvo Alytaus savivaldybės tarnautojai, kurie
gavo pranešimą iš Latvijos įmonės A.C.B., Alytuje įrengusios kelias
žiedines sankryžas, apie pakeistą sąskaitą – ji buvo nurodyta
Ispanijoje.
Kadangi visi reikalingi rekvizitai buvo pateikti, savivaldybės
tarnautojams jokių įtarimų nekilo ir už atliktus darbus į nurodytą
sąskaitą Ispanijoje buvo pervesta daugiau kaip 187 tūkst. eurų.
Tik tuomet paaiškėjo, kad sukčiai sukurpė gudrų planą apie neva naują
Latvijos įmonės sąskaitą ir jiems pavyko apmulkinti alytiškius.
Tąkart Alytaus savivaldybės administracijai pasisekė – greitai
išaiškėjus apgavystei didžiąją dalį pinigų pavyko užlaikyti sąskaitoje
ir jie buvo grąžinti teisėtam savininkui.
Didelė tikimybė, kad būta ir daugiau panašių nutikimų, tik apie juos
nebuvo viešai pranešta. „Kauno energija“ apie šį įvykį taip pat viešai
neskelbė. Suprantama, niekas nenori girtis, kad nepastebėjo sukčių
spąstų ir į juos pakliuvo.
Net kelių šimtų tūkstančių eurų praradimas didelei verslo ar
administravimo įstaigai – mažiau skausminga netektis negu paskutinės
santaupos kuklias pajamas gaunančiam žmogui.
Labiau stebina patiklūs žmonės, kurie visai neturi investavimo įgūdžių,
tačiau užmiršo vos prieš tris dešimtmečius šalį drebinusius įvykius.
Tąkart juos svaigino siūlomos kosminio dydžio palūkanos už indėlius ir
pažadai išmokyti gyventi iš palūkanų.
Netrukus vienas po kito žlugo bankai ir investicinės bendrovės, o
paskutines santaupas praradę žmonės liejo pyktį, neva valstybė
nesirūpina jų turto saugumu.
Indėlių apsaugą, bankų veiklos taisykles šalies valdžia išties
sustiprino, tačiau neįmanoma numatyti visų galimų atvejų. Galimybių
naujiems sukčiavimo būdams smarkiai padaugėjo vis daugiau veiklos
persikeliant į elektroninę erdvę.
Jeigu žmogus tiki pasakomis apie galimybes praturtėti per kelis mėnesius
ir laisva valia atsisveikina su savo pinigais, nėra jokių priemonių jo
sustabdyti. Tereikia priminti, kad jis tai daro savo rizika.
Labiau verčia sunerimti pasikartojantys atvejai, kai nusikaltėliai
taikosi į dideles verslo įmones ir net sugeba apmulkinti jų darbuotojus.
Esant dideliam atsiskaitymų srautui smarkiai išauga tikimybė, kad
pinigai bus nukreipti ne ten, kur turėtų nukeliauti, o vėliau jau gali
būti per vėlu stabdyti nuvažiuojantį traukinį.
