Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ diskutavo Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) vadovė, politologė Margarita Šešelgytė bei komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.
Režimą nubausti buvo galima kitaip
VU TSPMI direktorė, politologė M.Šešelgytė svarstė, kad kol kas sunku pasakyti, kur tiksliai sustos Baltarusijos diktatorius, tačiau didelio smūgio Lietuva patirti neturėtų.
„Viena iš atsako galimybių yra apskirtai tranzito sustabdymas per Baltarusiją, vykstančio iš Lietuvos. Yra įvairių skaičiavimų, bet tos apimtys, ko gero, nėra tokios, kurios mus labai sugniuždytų. Bet galima kalbėti ne tik apie traukinius, galima kalbėti apskritai apie sienos uždarymą, mašinų sustabdymą, vilkikų sustabdymą. Atsako formų gali būti įvairių, gali būti atsako formos panašios į tas, kurias matėme vasarą“, – aiškino politologė.
Pasak jos, geležinkelio tranzito sustabdymas iš tiesų yra galimas, ir iš valstybės vadovų pasisakymų girdisi, kad tai yra vertinama rimtai. Tačiau vertėtų susimąstyti, ar Lietuvos taikomos bausmės yra proporcingos.
„Kiek mums tai bus žalinga, čia yra kitas klausimas, bet, ko gero, reikėtų šiek tiek plačiau žiūrėti į kontekstą. Trąšų judėjimo per Lietuvą stabdymo klausimas, jo tikslai, ar nešovėme sau į kojas, nes noras nubausti režimą yra labai sveikintinas, ir tai, ką daro Lukašenka savo valstybės viduje, yra neteisėta. Bet bausmė neturi būti neproporcinga ta prasme, kad mes neturime turėti iš tų sprendimų daugiau žalos, nei režimas.
Dabar šis trąšų klausimas yra pakankamai komplikuotas, nes trąšos gali judėti ir po šito sprendimo įvairiomis formomis. Tarkime, kaip mes galime užtikrinti, kad trąšos, nukirptos Baltarusijoje trečiųjų šalių, nebus gabenamos per Lietuvos teritoriją? Jei mes to negalime užtikrinti, negalime pasakyti, kad trąšų judėjimas bus visiškai sustabdytas“, – teigė M.Šešelgytė.
„Reikia vertinti visą kontekstą, ar mūsų noras nubausti režimą netampa neproduktyvus, nes jis baudžia labiau mus, o ne režimą“, – pridūrė ji.
Paklausta, kokiomis dar formomis dėl Baltarusijos veiksmų gali nukentėti Lietuva, VU TSPMI vadovė pažymėjo, kad iššūkių spektras gali būti labai įvairus.
„Tie patys migrantai vėl gali būti panašiai naudojami, nepamirškime, kad šalia sienos turime ir Astravo atominę elektrinę. Vėlgi tas judėjimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos, Lukašenka ne kartą grasino, kad iš tiesų gali užtvindyti mus kontrabanda, bet tai gali būti ir daug pavojingesnės medžiagos. Tai spektras gali būti labai platus“, – kalbėjo M.Šešelgytė.
Pasak politologės, sprendimai, susiję su baltarusiškų trąšų tranzito stabdymu buvo padaryti neįvertinant vidinės rizikos, neatsižvelgiant į teisines ir su teisiniais apribojimais susijusias pasekmes.
„Jeigu būtų tai padaryta, ko gero, pats sprendimas galėjo būti ir šiek tiek kitoks. Nubausti režimą galbūt buvo galima ir kitomis priemonėmis, tai galbūt nėra pati efektyviausia režimo baudimo priemonė. Ir dabar matome, kiek ji mums sukuria viena vertus teisinių, ekonominių klausimų, bet ir daro labai negerą įtaką vidaus politinei situacijai, didina susiskaldymą, išbalansuoja ir taip sudėtingoje situacijoje esančios Vyriausybės veiklą“, – aiškino VU TSPMI direktorė.
Jos manymu, įtempta situacija Ukrainos ir Rusijos pasienyje Baltarusijos dėmesio taip pat galimai neblaško.
„Ukrainoje situacija yra sau, Baltarusijoje situacija yra sau, yra Rusijos ir NATO, JAV interakcija. Yra daug dėlionės detalių, ir, ko gero, tas pagrindinis dirigentas yra tikrai ne Lukašenka, o greičiau tas dirigentas sėdi Maskvoje. Bet šiuo metu Baltarusijos vadovas nėra dėmesio centre, visų akys nukreiptos į Ukrainos ir Rusijos pasienį, į derybas tarp Rusijos ir NATO, ir jis gali imtis kažkokių veiksmų, tikėdamasis, kad to dėmesio ir nebus. Arba vidinių veiksmų, nukreiptų prieš savo gyventojus, arba gali būti, kad imsis ir veiksmų, nukeiptų prieš Lietuvą“, – svarstė politologė.
M.Šešelgytės teigimu, Lietuva yra ta valstybė, kuri „labai garsiai“ kalba apie demokratijos ir žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje ir Rusijoje, taip pat bando išgauti griežtesnę tarptautinių organizacijų poziciją.
„Tad tai galėtų būti galimybė nubausti, neutralizuoti Lietuvą šiuo metu, kai Rusijai reikia neutralesnės pozicijos tose organizacijose“, – sakė VU TSPMI direktorė.
M.Lapinskas: Baltarusija „neturi kuo“ atkeršyti Lietuvai
Savo ruožtu komunikacijos specialistas M.Lapinskas, paklaustas, ar Vyriausybė turėjo galimybę pasielgti kitaip ir išvengti dabartinių užsienio politikos problemų, svarstė, jog gruodžio mėnesį kilusi vykdomosios valdžios krizė atsirado tiesiog „lygioje vietoje“.
„Šia prasme turbūt Vyriausybės karštos galvos patarė eiti į eterį ir kalbėti daug dalykų, ir dabar tapo tam tikra savo įsipareigojimų įkaite. JAV sankcijos formaliai Lietuvos kaip ir nelabai lietė, ir, jeigu būtų ramiai atsisėdę ir paaiškinę, kad mūsų pastangos yra tos, kad apskritai tų baltarusiškų trąšų visame pasaulyje pirktų mažiau, ir dalį pinigų, kuriuos gauname už tranzitą, mes investuosime į tai, kad sukurtumėme plačią koaliciją ir Lukašenka tų trąšų neturėtų kur dėti, tai, ko gero, toks ėjimas tuo metu šiek tiek skaudėtų, bet pajamų ir Lietuvos gerbūvio prasme būtų buvęs geresnis“, – aiškino M.Lapinskas.
Pasak komunikacijos eksperto, A.Lukašenka „neturi kuo“ atkeršyti Lietuvai.
„Lukašenkos grasinimai baisiausiai atrodo tada, kai mes skaitome neva tai ekspertų pasamprotavimus žiniasklaidoje, nes iš tikrųjų jis atkeršyti ar atsakyti nelabai turi kuo. Tranzitas per Rusiją yra sudėtingas, Rusijos uostai irgi nėra visiškai laisvi. <...> Lukašenka čia opcijų neturi, o atsakomosios sankcijos iš viso juoko vertos – uždraus kažkokius traukinius iš Lietuvos, kurių beveik nėra“, – komentavo M.Lapinskas.
Jis pridūrė, jog Baltarusijos diktatorius šiuo metu nori išsaugoti savo veidą elektorato ir pavaldinių akyse, nes jokio aiškaus plano nebeturi.
„Nori pavaizduoti ir pūsti žandus, neva jis turi gerą planą, bet iš tikrųjų neturi ir yra pakankamai desperatiškas. Gal net labiau desperatiškas nei Putinas“, – svarstė ekspertas.
M.Lapinskas aiškino, jog Baltarusija sankcijas pajaustų kur kas labiau, jei Lietuva jas taikytų ne viena.
„Sankcijos turi turėti tikslą. Jei sankcijų tikslas yra spausti ir po truputį veržti kilpą ant Lukašenkos režimo, reikia galvoti, koks būdas efektyviausiai spaudžia kilpą ant Lukašenkos režimo. Jeigu visi dalyviai, arba Europos Sąjunga ir Vakarai, nuspręstų per pusę sumažinti perkamų Baltarusijos trąšų kiekį, Baltarusijai tai pasijustų kur kas skaudžiau, nei „aš susideginsiu, kad tau būtų blogai“.
Lietuvos pasakymas apie tai, kad mes nepirksime ar uždrausime vienoje pusėje kažkokias prekes, jis žeidžia Lietuvą, bet platus sankcijų frontas ir platus konsensusas yra tikrai racionaliai geresnis nei kažkokie moraliniai įsipareigojimai“, – kalbėjo komunikacijos specialistas.
