Konservatoriai patys sau pakišo koją? Kas iš tiesų privertė užleisti vietą viršūnėje

2021 m. gegužės 30 d. 17:47
Kritus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų populiarumui, į pirmąją poziciją po ilgo laiko išsiveržė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tiesa, politologų teigimu, dramatiškų pokyčių tai nerodo – valdančiųjų partijų populiarumas krenta natūraliai. Prie tokių tendencijų, anot politologų, galimai prisideda ir tapatumo krizė konservatorių partijoje.
Daugiau nuotraukų (18)
Jaučiamas nepasitenkinimas
Kaip rodo naujausia „Vilmorus“ apklausa, jei Seimo rinkimai vyktų jau kitą sekmadienį, juos laimėtų valstiečiai – už šią partiją balsuotų 16,2 proc. apklausos dalyvių. Tuo metu palaikančių TS-LKD respondentų dalis per mėnesį krito 2,2 proc. Kovo mėnesį konservatorius palaikė 17 proc., gegužę – 14,8 proc. apklaustųjų.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytojas Vytautas Dumbliauskas pastebėjo, kad sumažėjęs konservatorių palaikymas gali būti susijęs su tapatumo paieškomis pačioje partijoje.
„Partijoje vyksta tam tikra krizė, tapatumo paieškos. Gabrielius Landsbergis ir jo šalininkai nori liberalėti, tačiau yra žmonių, kurie nori likti konservatoriais. Man atrodo, kad tas kritimas į liberalumą daug kam nepatinka. Matyt, nepatinka ir partijos rinkėjams, ne tik nariams“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
Anot jo, partijos viduje šiuo metu jaučiama trintis tarp liberaliosios ir krikščioniškųjų krypčių, jaučiamas nepasitenkinimas, vyksta diskusijos. Tačiau V.Dumbliauskas atmeta partijos skilimo idėją. „Manau, kad abi pusės suvokia, kad atskilusi, ypač mažesnė, pusė yra pasmerkta politinei mirčiai“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
„Gerai, kad partijoje yra daug idėjinių srovių, kad ginčijamasi. Tačiau rinkėjai, matyt, gavo signalą ir dėl jo yra nepatenkinti“, – pridūrė politologas.
Nėra didelės rizikos
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas teigė, kad dramatiškų pokyčių populiariausių partijų lentelė nėra – TS-LKD ir LVŽS ir toliau lieka pagrindinėmis partijomis, kurios kovoja tarpusavyje dėl didesnio populiarumo.
„Krizės akivaizdoje buvo galima tikėtis, kad valdančiosios partijos anksčiau ar vėliau pradės savo populiarumą barstyti. Nesant kažkokių visiškai naujų alternatyvų, natūralu, kad auga opozicinių partijų reitingai“, – įvertino T.Janeliūnas.
Nors stebimas neženklus konservatorių partijos palaikymo sumažėjimas, TS-LKD visada galėjo džiaugtis ištikimu elektoratu. Tad kokią alternatyvą konservatoriams galėtų atrasti nusivylęs rinkėjas? T.Janeliūnas svarsto, kad konservatoriai nerizikuoja prarasti reikšmingą paramą.
„Dešiniajame flange yra keli radikalesni judėjimai, kurie ypač aršiai kritikuoja konservatorius, tad tradicinių pažiūrų, konservatyviai nusiteikę rinkėjai galbūt pasirinks tuos radikalus. Tačiau tame radikalų flange yra labai daug susiskaldymo ir tarpusavio nesusišnekėjimo, tad vargu, ar konservatoriams kyla didelė grėsmė prarasti reikšmingą paramą dėl to, kad yra radikalesnių dešiniųjų jėgų. Tos jėgos kol kas labai menkos.
Tuo metu nubyrėjimą į liberalų pusę mes jau matėme 2020 metais, dvi liberalų partijos jau dalijasi tuo rinkėjų segmentu“, – kalbėjo politologas.
„Tikrai nėra daug baimių ar rizikų konservatoriams radikaliai prarasti palaikymą, nepaisant to, kaip jiems seksis ar nesiseks įgyvendinti savo programą ir koks bus pasitenkinimas Vyriausybės darbu“, – pridūrė T.Janeliūnas.
Šoktelėjęs palaikymas prezidentui
Tuo metu prezidentui Gitanui Nausėdai pavyko susigrąžinti išbarstytą palaikymą – per mėnesį palankiai G.Nausėdą vertinančių respondentų skaičius išaugo net 7,6 proc.
V.Dumbliauskas svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti prezidento kalba „Šeimų maršo metu“. Politologo manymu, prezidento kalba buvo subalansuota, o ja prezidentas stengėsi parodyti pagarbą abiems pusėms.
„Taip pat galima paaiškinti tuo, kad jis buvo aktyvus, ypač užsienio politikoje, galbūt tai žmonės pastebėjo“, – svarstė V.Dumbliauskas.
T.Janeliūnas pritaria, kad priežasčių šoktelėjusiam prezidento palaikymui gali būti ne viena. „Galbūt apskritai aktyvesnis konfliktavimas su valdančiąja dauguma. Kada yra konfliktai, visada žmonės yra linkę pasirinkti vieną arba kitą pusę“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
Ar laukia socialdemokratų sugrįžimas?
Ne vieną nustebino naujosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkės išsiveržimas į antrąją populiariausių šalies politikų poziciją – gegužę V.Blinkevičiūtę palankiai įvertino net 49,7 proc. apklausos dalyvių, o nepalankiai – tik 17,6 procento.
Tačiau T.Janeliūno manymu, kalbėti apie socialdemokratų galimybes rimčiau pakonkuruoti su dvejomis šiuo metu populiariausiomis šalies partijomis – dar anksti. Anot politologo, socialdemokratų vadovybės pasikeitimas, V.Blinkevičiūtės sugrįžimas sužadino naują, papildomą interesą šiai partijai.
„Tas pokytis gali būti trumpalaikis – reikėtų palaukti ilgesnio laikotarpio tendencijų, tada galėtume matyti, ar tikrai tie pasikeitimai partijoje sugebėtų pritraukti ilgalaikį dėmesį, iškelti kažkokias idėjas, kurios būtų patrauklios rinkėjams. Tada gali būti visko, tačiau kol kas – per anksti spėlioti“, – įvertino T.Janeliūnas.
Savo ruožtu V.Dumbliauskas teigė, kad V.Blinkevičiūtė yra įrodymas, ką reiškia asmenybė politikoje. Politologas neatmeta, kad nauja partijos vadovė būsimų rinkimų metu gali sudaryti rimtesnę konkurenciją valstiečiams.
„Matau galimybių, nes Ramūno Karbauskio reitingai labai žemi – jei ne Saulius Skvernelis, valstiečiai nebūtų gavę tiek balsų 2020 metų rinkimuose. Manau, kad reitingų prasme V.Blinkevičiūtė aplenks S.Skvernelį. Tada ir socialdemokratų galimybės sustiprėja – partijos lyderis yra partijos vėliava“, – kalbėjo V.Dumbliauskas.
Naujausiais V.Blinkevičiūtės reitingais šeštadienį partijos suvažiavime pasidžiaugė ir laikinai pirmininko pareigas ėjęs Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius – anot jo, V.Blinkevičiūtė galėtų laimėti ir 2024 m. vyksiančius šalies prezidento rinkimus.
V.Dumbliauskas svarstė, kad V.Blinkevičiūtės kandidatavimas prezidento rinkimuose sumažintų G.Nausėdos galimybes būti perrinktam.
„Jeigu ji dalyvautų, konkuruotų su G.Nausėda dėl tų pačių rinkėjų. Už G.Nausėdą nebalsavo TS-LKD elektoratas – jis balsavo už I.Šimonytę. G.Nausėda laimėjo kairiojo elektorato balsais, ir jis priverstas į juos orientuotis. (...)
G.Nausėdai kiltų pavojus, jeigu atsirastų kažkas, kas pretenduotų į kairįjį elektoratą. S.Skvernelis vėl gali pabandyti laimę, bet jeigu išeis V.Blinkevičiūtė, tai ir S.Skverneliui galimybių sumažėtų. Tuo pačiu labai sumažėtų G.Nausėdos galimybės būti perrinktam“, – svarstė politologas.
Daugiau apie naujausius reitingus skaitykite čia.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.