Iki šiol niekas tiksliai nežino, kas sukėlė kepenų ir inkstų ligą, dėl kurios jis mirė. Vokiečių kompozitorius mirė 1827 m., sulaukęs 56 metų, po kelerius metus trukusio sveikatos prastėjimo.
Naujas Harvardo medicinos mokyklos mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad L. van Beethovenas iš tiesų buvo stipriai apsinuodijęs švinu. Tačiau švino kiekis nebuvo toks didelis, kad jį nužudytų, ir tai paneigia ilgai gyvavusią teoriją, kad jis mirė būtent nuo šio apsinuodijimo.
L. van Beethovenas turėjo daug sveikatos problemų, įskaitant virškinamojo trakto sutrikimus, prarastą klausą, kepenų ir inkstų nepakankamumą, kurie siejami su apsinuodijimu švinu. Jis taip pat pasižymėjo baisiu temperamentu, atminties sutrikimais ir nerangumu – įprastais neurologiniais simptomais, siejamais su tokiu apsinuodijimu.
2000 m. mokslininkai ištyrė plaukų sruogą, kuri, kaip manyta, priklausė L. van Beethovenui, ir nustatė, kad plaukuose yra didelis kiekis švino. Tačiau paaiškėjo, kad plaukai priklausė ne kompozitoriui, o moteriai.
Praėjusiais metais mokslininkai dar kartą pabandė įminti jo mirties paslaptį. Harvardo medicinos mokyklos patologijos profesorius Naderis Rifai ir jo komanda ištyrė keletą kitų plaukų sruogų ir patvirtino, kad jos priklausė L. van Beethovenui, nustatę jo genomo seką.
Tuomet jie atliko dviejų toksinų analizę, naudodami labai tikslų metodą, vadinamą masių spektrometrija. Šis metodas nustato dalelių masę, kad būtų galima sužinoti bandinio arba molekulės cheminę struktūrą
Iš to mokslininkai galėjo apskaičiuoti, kad Beethoveno kraujyje švino koncentracija galėjo būti 69–71 µg/dl. Nors tai kelis kartus viršija normalią švino koncentraciją suaugusiųjų kraujyje, ji nėra pakankamai didelė, kad būtų laikoma vienintele jo mirties priežastimi.
Tačiau tai greičiausiai prisidėjo prie daugelio jo sveikatos problemų.
„Nors nustatytos koncentracijos nepatvirtina minties, kad švino poveikis sukėlė Beethoveno mirtį, tai galėjo prisidėti prie dokumentuose užfiksuotų negalavimų, kurie jį kamavo didžiąją gyvenimo dalį, – sakė N. Rifai. – Manome, kad tai svarbi sudėtingos dėlionės dalis, kuri istorikams, gydytojams ir mokslininkams padės geriau suprasti didžiojo kompozitoriaus medicinos istoriją.“
Visos tyrimo išvados paskelbtos žurnale „Clinical Chemistry“.
Parengta pagal „Newsweek“.
