Anksčiau „Defense Express“ analizavo, ką galėtų reikšti, jei Rusija pradėtų sandėliuoti perteklinius tankus „T-90M“, pėstininkų kovos mašinas „BMP-3“ ir haubicas„Hiacint-K“. Dabar paaiškėjo naujų detalių, kurios gali padėti išsiaiškinti kiekybinius šios situacijos aspektus.
Pavyzdžiui, Rusijos opozicinis leidinys „Important Stories“ teigia, kad nuo 2025 m. rudens 374-ojoje bazėje Karelijoje, esančioje 185 kilometrų nuo Suomijos sienos, kaupiamos naujosios savaeigės haubicos „Malva“ ir „Hiacint-K“. Atsižvelgiant į tai, atrodo, kad Rusija gamina naująsias „Hiacint-K“ ir „Malva“ sistemas būtent atsargoms, o ne pristatyti kariuomenei.
Remiantis „Defense Express“ turimais duomenimis, buvo numatyta, kad 2025 m. bus pagaminta 18 „Hiacint-K“ vienetų, o 2026 m. – 36 vienetai. Atsižvelgiant į šiuos skaičius, atrodo, kad Rusijos karinė pramonė šias naujas haubicas gamina tiesiog „sandėliavimui“ – tiksliau, dislokavimui 374-ojoje bazėje, kur šios artilerijos sistemos lauks „savo laiko“ galimo Rusijos puolimo prieš Suomiją atveju.
Susiję straipsniai
Taip pat yra įdomūs duomenys apie atsargas 349-ojoje bazėje Altajaus krašte. 2026 m. vasarą šioje bazėje buvo užfiksuota iki 80 tankų „T-72B3“ (2016 m. modelio) bei 100 pėstininkų kovos mašinų „BMP-2“. Kitaip tariant, tai reiškia, kad „mobilizacijos rezerve“ susikaupė palyginti nedidelis karo mašinų skaičius, kuris, atsižvelgiant į Rusijos karą su Ukraina, Rusijos ginkluotosioms pajėgoms gali atrodyti gana nereikšmingas.
Atsižvelgiant į tai, įdomu pažymėti, kad nuo 2025 m. rudens į 22-ąją bazę, esančią už 500 kilometrų nuo Latvijos ir Estijos, pradėjo plaukti nauji tankai „T-90M“, „T-80BVM“ ir pėstininkų kovos mašinos „BMP-3“ – tiesiogine prasme „tiesiai iš surinkimo linijos“.
Duomenys rodo, kad Rusija perėjo prie palyginti riboto karinės technikos, skirtos mobilizacijos rezervams, kaupimo. Šiomis aplinkybėmis sunku kalbėti tiek apie didelio masto Rusijos kariuomenės pasirengimą karui su NATO, tiek apie krizę Rusijos ginkluotosiose pajėgose dėl sunkiosios technikos naudojimo mūšio lauke, kuriame vis labiau dominuoja dronai.
Tačiau verta pažymėti, kad NATO analitikų, įskaitant aukšto rango ekspertus, vertinimai šiuo klausimu gali būti gerokai pesimistiškesni. „Defence24“ paskelbtas straipsnis iliustruoja šią perspektyvą, pateikdamas du pagrindinius argumentus.
Pirma, per ateinančius trejus metus – nuo 2027 iki 2030 m. – Rusijos gynybos pramonė galės pagaminti iki 900 tankų „T-90M“ ir 1200 pėstininkų kovos mašinų „BMP-3“. Antra, tikimasi, kad šie gamybos tempai, kartu su kitais veiksniais, leis Rusijai grįžti prie „mechanizuoto karo“, kuriame dalyvauja dideli šarvuotų pajėgų daliniai, rašo „Defense Express“.