Susisiekimo ministro antausis V. Matijošaičiui: „Savivaliavimas nėra tinkamas būdas“ (13)

Portalas „Kas vyksta Kaune“ dėl mero išsakytos pozicijos kreipėsi į Susisiekimo ministeriją – ministras Juras Taminskas Kauno argumentams pritarimo neparodė ir pareiškė, kad „savivaliavimas nėra tinkamas būdas“.

V. Matijošaitis savo pozicijoje priminė, kad rombo formos ženklus prieš pėsčiųjų perėjas Kaunas pradėjo įrenginėti 2018 metais. Pasak mero, jų tikslas – atkreipti vairuotojų dėmesį į artėjančią pėsčiųjų perėją ir taip didinti eismo saugumą.

„Nuo 2014 metų iki rombų įrengimo prieš nereguliuojamas pėsčiųjų perėjas Kaune žuvo 17 žmonių. Vėliau beveik aštuonerius metus jose neturėjome nė vienos žūties – iki skaudžios nelaimės Jurbarko gatvėje praėjusių metų gruodį“, – teigė V. Matijošaitis.

Meras teigė, kad artimiausiu metu tokį ženklinimą esą ketinama pradėti naudoti ir Klaipėdoje. Anot jo, Susisiekimo ministerija ir Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) vietoje rombų naudos įteisinimo bando ją sumenkinti ir net grasina baudomis.

V. Matijošaitis pabrėžė, kad Kaunas rombų atsisakyti neketina.

„Jeigu valstybės institucijos mano, kad rombus reikia aiškiau įteisinti – tegul taip ir padaro. Kaunas dar prieš kelerius metus siūlė tokią praktiką reglamentuoti. Keista, kai metų metus niekas nesiima iniciatyvos, o paskui stebisi, kad miestai patys ieško sprendimų. Jeigu problema yra ne rombai, o tai, kad jų nėra apraše, tai gal reikia taisyti aprašą, o ne naikinti tai, kas jau yra pasiteisinę“, – savo poziciją dėstė Kauno meras.

Jis taip pat kvietė kitus Lietuvos miestus naudotis Kauno patirtimi ir įrengti rombus, o Susisiekimo ministeriją – suteikti tokiai praktikai aiškų teisinį pagrindą.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ Susisiekimo ministerijos pasiteiravo, kaip ji vertina tokią Kauno mero poziciją. Atsakymą pateikęs susisiekimo ministras J. Taminskas akcentavo, kad pirmiausia tokios eismo saugumo priemonės turi būti įvertintos ir įteisintos, o tik tada naudojamos gatvėse.

„Diskusijos dėl eismo saugumo sprendimų visuomet yra sveikintinos, tačiau savivaliavimas nėra tinkamas būdas spręsti tokius klausimus. Pirmiausia turime diskutuoti apie eismo saugumą miestuose ir jų gatvėse, įvertinti siūlomų priemonių naudą ir rizikas, o tik tuomet, pasiekus bendrą sutarimą, jas įteisinti ir įgyvendinti. Susisiekimo ministerijos durys yra atviros“, – portalui teigė J. Taminskas.

Ministro vertinimu, Kaunas pasirinko priešingą veiksmų seką – pirmiausia pradėjo naudoti teisės aktuose nenumatytą ženklinimą, o tik vėliau siekia jo įteisinimo. „Šiuo atveju matome kitokią proceso eigą. Kaunas pirmiausia savavališkai ženklina savo gatves teisės aktuose nenumatytu ženklinimu, o tik po to ieško pritarėjų ir ragina tokį sprendimą taikyti visoje Lietuvoje. Toks procesas nėra tinkamas“, – teigė susisiekimo ministras.

„Eismo organizavimo priemonės turi būti pagrįstos, suderintos ir įteisintos prieš jas įgyvendinant, o ne atvirkščiai“, – pabrėžė J. Taminskas. Portalas „Kas vyksta Kaune“ dėl šios situacijos kreipėsi ir į LTSA, tačiau komentaro kol kas nesulaukė. Gavę, publikaciją papildysime.

„Kas vyksta Kaune“ apie nesutarimus dėl šio ženklinimo rašė ir seniau. Susisiekimo ministerija dar anksčiau laikėsi pozicijos, kad rombo formos ženklinimas neturėtų būti naudojamas Lietuvos keliuose, nes jo veiksmingumas nėra pagrįstas tyrimais, jis nėra vienodai suprantamas eismo dalyvių ir gali juos klaidinti.

Kauno savivaldybei į ministerijos poziciją neatsižvelgus, klausimas buvo perduotas Vyriausybės atstovui Kauno ir Marijampolės apskrityse. Šis portalui tąkart teigė, kad buvo gavęs ne vieną skundą dėl rombų, tačiau pats imtis veiksmų neturėjo įgaliojimų, todėl skundus persiuntė policijai.

Policija savo ruožtu tąkart nurodė, kad Kaune naudojamas rombo simbolis nėra reglamentuotas Kelių eismo taisyklėse ir nėra priskiriamas jose numatytam horizontaliajam kelio ženklinimui.

Vis dėlto pareigūnai pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą toks ženklinimas su policija neturėjo būti derinamas. Beje, rombai nėra vienintelis su kelio ženklinimu Kaune susijęs klausimas.

„Kas vyksta Kaune“ anksčiau išsiaiškino, kad dalis mieste naujai įrengtų pėsčiųjų perėjų ženklų taip pat neatitiko Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių – kai kurie buvo mažesni, nei numatyta reikalavimuose, o dalis įrengti ryškiaspalviuose skyduose, kurių naudojimas nuo 2022 metų nebeleidžiamas.