Anot jo, defektai nustatyti ruožuose, kuriuos tiesė „Fegdos grupei“ priklausančios bendrovės „Fegda“ ir „Tilsta“.
„LTG grupės“ įmonė „LTG Infra“ su šiomis bendrovėmis 2022 m. pabaigoje pasirašė dvi sutartis, kurių bendra vertė siekia 180 mln. eurų (be pridėtinės vertės mokesčio (PVM)).
2025 m. „LTG Infra“ su „Fegda“ ir „Tilsta“ taip pat pasirašė rangos darbų sutartį dėl Kaunas–Šveicarija 10,4 km ruožo antrosios dalies darbų, šios sutarties vertė yra 123,5 mln. eurų (be PVM).
Lietuva svarstytų tapti „airBaltic“ dalininke: M. Sinkevičius atsakė, nuo ko tai priklausytų
Pagal šias sutartis minėtos įmonės įsipareigojo įrengti naują geležinkelio sankasą ir pastatyti inžinerinius statinius ruožuose minėtuose ruožuose, darbai juose buvo pradėti 2023 metais.
Iš viso sutarčių su „Fegdos“ grupės įmonėmis vertė – 303,5 mln. eurų (be PVM).
Susiję straipsniai
Visgi LTG, 2025 ir 2026 m. atlikusi darbų kokybės kontrolę, nustatė galimų atliktų darbų neatitikimų projektiniams ir sutartiniams reikalavimams.
LTG ryšių su visuomene vadovė Sandra Trinkūnaitė-Rimkienė portalui teigė, kad apie nustatytus defektus rangovas buvo informuotas sutartyse nustatyta tvarka.
„Darbų atitiktis yra ne formalumas, bet privaloma sąlyga pagal rangos sutarties reikalavimus ir „Rail Baltica“ projektui taikomus standartus, todėl rangovas privalo pašalinti nustatytus neatitikimus ar trūkumus“, – teigė S. Trinkūnaitė-Rimkienė.
Pasak jos, vykdant darbų kokybės kontrolę, įrengtos sankasos dalyje buvo užfiksuota sankasos konstrukcijos išplovų, vietomis išretėjęs jos paviršius ir nustatyta nuokrypių nuo projektinių parametrų.
„Nepašalinus šių aplinkybių ar trūkumų, vadovaujantis sutartyse nustatyta darbų priėmimo procedūra, „LTG Infra“ negali priimti darbų bei neturi galimybių inicijuoti kito statybos etapo – t. y. bėgių konstrukcijos įrengimo“, – pabrėžė ji.
LTG atstovė taip pat pažymėjo, kad, nors už atliktus darbus rangovui jau sumokėta, tai nepanaikina jo pareigos ištaisyti nustatytus trūkumus ar defektus.
Tuo metu „Fegda grupės“ generalinis direktorius Jonas Jablonskis teigė nesutinkantis su „LTG Infra“ vertinimu, kad nustatyti sankasos defektai yra rangovo atliktų darbų trūkumai.
Pagrindine problemų priežastimi jis įvardijo netinkamus projekto sprendinius.
„Mes, kaip rangovai, esame visiškai priklausomi nuo projekto – visus darbus atliekame griežtai pagal užsakovo „LTG Infra“ pateiktą techninį ir darbo projektą. Rangovas neturi galimybės koreguoti projekto sprendinių, kas iš anksto užprogramuoja, kad esant netinkamiems projekto sprendiniams, kils vienokių ar kitokių problemų ir turėsime taisytinas vietas“, – „Delfi“ tvirtino J. Jablonskis.
„Rangovui tenka prisiimti pasekmes dėl blogai parengto projekto sprendinių. Kad projekte yra netinkamų sprendinių, patvirtina atlikta nepriklausoma ekspertizė“, – teigė jis.
„LTG Infra“ teigė nesutinkanti su rangovo teiginiu, kad nustatytos problemos kilo vien dėl projekto sprendinių.
Tai ne pirmas kartas, kai „Fegdos“ atliktuose infrastruktūros darbuose nustatomi defektai. Anksčiau jų buvo nustatyta į Rūdninkų poligoną vedančiame kelyje iš karto po įrengimo, dar 2023 metais.
Viešąjį pirkimą gelžbetonio keliui poligoną nutiesti laimėjusi „Fegda“ darbus atliko už 6,45 mln. eurų.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Pratęsė terminą
Baltijos šalys susitarė pirmojo geležinkelio projekto „Rail Baltica“ etapo terminą pratęsti iki 2034 metų, antradienį, rugsėjo 22 d., žurnalistams sakė Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas.
Ministras pirmininkas pažymėjo, kad Baltijos šalys parengė galutinį dokumentą – pareiškimą Europos Komisijai (EK), kuriame išdėstytas trijų Baltijos šalių susitarimas tęsti projektą „Rail Baltica“.
„Projekto terminas, kuris buvo nustatytas 2030 m., nėra realistiškas, ir visos trys Baltijos šalys susitarė, kad pirmojo etapo terminas bus 2034 m.“, – pabrėžė A. Kulbergas.
Jis pažymėjo, kad tai pirmasis kartas, kai Baltijos šalys oficialiai pripažino, jog 2030 m. nustatytas terminas nebėra įgyvendinamas. Anot jo, tai paprastas skaičiavimas, nes šiuo metu nėra reikalingų statybos pajėgumų, įskaitant medžiagas, įrangą ir darbuotojus.
„Jei bandysime laikytis šio termino, kaina labai greitai smarkiai išaugs“, – pabrėžė A. Kulbergas.
Pasak A. Kulbergo, pagrindiniai šiame pareiškime numatyti dalykai yra bendras susitarimas dėl tolesnių pirmojo etapo veiksmų ir bendra pozicija, kada ir kaip šis projektas turėtų būti įgyvendinamas.
„Briuselyje Baltijos šalys pabrėš, kad kitame finansavimo pakete trims Baltijos šalims turi būti numatyta 10 mlrd. eurų Europos finansavimo, kad šiomis aplinkybėmis apskritai būtų galima įgyvendinti šį projektą“, – sakė A. Kulbergas.
Jis pabrėžė, kad Baltijos šalims reikia ES finansavimo, nes projekto iš nacionalinių biudžetų finansuoti neįmanoma, mat Baltijos šalys skiria daug lėšų Europos išorės sienų stiprinimui.
„Kitas Europos finansavimo etapas bus prieinamas 2029 metais. Objektyviai vertinant, mes neturėtume galimybės gauti šių pinigų ir prarastume galimybę jais pasinaudoti, jei tokiu būdu laikytumėmės 2030 m. termino“, – pabrėžė A. Kulbergas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Latvijos požiūriu projektas negali būti tęsiamas pagal dabartinę išlaidų struktūrą, todėl Baltijos šalys turi susitarti peržiūrėti technines specifikacijas. Anot jo, daug techninių specifikacijų viršija Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) reikalavimus, o dėl to projekto kaina smarkiai išauga.