Šie sprendimai kelia daug klausimų ne tik Lietuvos pirkėjams, bet ir naudotų automobilių pardavėjams. Galbūt jei tam tikrose šalyse uždraus važinėti su tokiomis transporto priemonėmis, Lietuvoje pajusime šių automobilių perteklių?
Tačiau automobilių pardavimų ekspertai paneigė šį teiginį ir tvirtino, jog Lietuva nėra vienintelė rinka, į kurią gali atkeliauti automobiliai.
Galbūt truputį pasidžiaugsime
Beveik kas antras naudotas automobilis į Lietuvą įvežamas iš Vokietijos. Tai yra didžiausia naudotų automobilių eksportuotoja. Kitos svarbios Lietuvai rinkos – Belgijos, Nyderlandų, Italijos, Prancūzijos bei JAV.
„Longo LT“ automobilių pardavimo ekspertas Paulius Valiukėnas minėjo, kad gali būti, jog, po Belgijos ir Norvegijos užmojų Lietuvoje šiek tiek padaugės automobilių su vidaus degimo varikliais, tačiau pabrėžė, kad didelė dalis Rytų Europos irgi perka šias transporto priemones.
„Lietuviai mato, kas vyksta Europoje, todėl ne visi pirks taršius automobilius. Kai kurie rinksis hibridines transporto priemones ir elektromobilius“, – teigė pašnekovas.
Jis mano, jog Belgijoje benzininių ir dyzelinių automobilių kainos gali sumažėti, jeigu valdžia priims griežtą nutarimą, tačiau pardavėjai kaip tik tuo gali pasinaudoti – nupirkti automobilius pigiau, o parduoti brangiau.
Anot pašnekovo, automobilių su vidaus degimo varikliais uždraudimas Vokietijoje yra tolimas klausimas, nes beveik visą parką sudaro dyzeliniai automobiliai.
„Norvegijoje ir Belgijoje yra didesnis pragyvenimo lygis bei jie jau seniai skatina atsisakyti šių transporto priemonių. Be to, skleidžiamos įvairios programos, kurios skatina pirkti elektromobilius bei yra dideli mokesčiai dyzeliniams automobiliams“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo P.Valiukėnas.
Naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas Vismantas Baršys pasakojo, kad Norvegija ir Belgija nėra didelės šalys, todėl Lietuva esą nesulauks milžiniško srauto naudotų automobilių.
„Šios šalys greitai neatsisakys automobilių su vidaus degimo varikliais, nes dabar niekas nespėja gaminti transporto priemonių. Tas virsmas neįvyks per trumpą laiką, todėl Lietuvos rinkoje nesulauksime didelių pokyčių.
Aišku, tos kalbos neramina, bet elektromobilis dabar yra toks brangus ir nepatogus, jog niekas taip greitai nepuls jų pirkti“, – kalbėjo pašnekovas.
Taip pat V.Baršys pridūrė, jog elektra nėra apmokestinama akcizais, o dyzelinas ir benzinas visoms valstybėms atneša didelius mokesčius į kišenes: „Jei visi vairuotojai greitai perlips į elektromobilius, valstybių vadovai apmokestins elektrą. Nors ir dabar pastebime, kad elektros kainos kyla aukštyn“.
Pagrindinė automobilių rinka, iš kurios atkeliauja automobiliai į Lietuvą, esą yra ne Belgija ir Norvegija, o Vokietija, Prancūzija ir Italija.
„Visas pasaulis juk perka naudotus automobilius, todėl dėl Belgijos ir Norvegijos nepajusime didelių pokyčių. Tos turtingos šalys, kaip Norvegija ir Belgija, gali leisti daryti lengvatas vairuotojui, jog jis įsigytų elektromobilį, bet kita dalis pasaulio ne taip gerai gyvena“, – dėstė naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas.
Priklauso nuo politikos
„CarVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis taip pat tvirtino, jog iš Norvegijos importuojama labai mažai naudotų automobilių, nes šalis nepriklauso Europos Sąjungai – visiems iš Norvegijos įvežtiems modeliams taikomi muito mokesčiai.
„Belgija nėra pati populiariausia kryptis, iš kurios į Lietuvą patenka naudoti automobiliai, tačiau sudaro reikšmingą importo pyrago dalį. Gali būti, kad automobilių srautas iš Belgijos pastebimai išaugtų. Visgi tai būtų laikina – kol Centrinė-Rytų Europa išvalytų visą šios šalies autoparką.
Žinoma, labai tiksliai kalbėti apie 2030 m. neįmanoma. Tai daugiau yra spekuliavimas. Iki 2030 m. tikriausiai ne viena Vakarų Europos šalis pasinaudos panašia praktika ir natūralu, kad nereikalingas autoparkas keliaus į Rytų Europą“, – naujienų portalui lrytas.lt akcentavo M.Buzelis.
Pašnekovas pabrėžė, kad dyzelinių ir benzininių pasiūla priklauso nuo Lietuvos automobilių parko politikos. Jeigu bus sugalvota riboti naudotų automobilių su vidaus degimo varikliais srautus Lietuvoje, kitų šalių sprendimai leisti eksploatuoti tik alternatyviais degalais varomais varikliais aprūpintus automobilius mūsų naudotų automobilių rinkai turės mažai įtakos.
Naujienų portalui lrytas.lt pasitreivaus M.Buzelio, ar galima tikėtis automobilių kainų mažėjimo, teigė, jog puikus pavyzdys yra Norvegijos praktika. Šioje Skandinavijos šalyje automobiliai su vidaus degimo varikliais jau senokai yra laikomi nepageidaujamais.
„Vien dėl dyzeliniais degalais varomas modelis yra brangesnis nei analogiškas elektromobilis. Būtent taip valstybė stengiasi priversti vairuotojus pereiti prie elektromobilių bei hibridų, kuriuos perkant siūlomos dosnios valstybės subsidijos.
Mano spėjimu, kainos mažėti neturėtų, nors ir tokių automobilių paklausa teoriškai sumažės. Mažėjančios kainos skatintų vairuotojus rinktis tokias transporto priemones, o tikslas juk priešingas“, – tvirtino „CarVertical“ komunikacijos vadovas.
Tarptautinius automobilių aukcionus organizuojančios platformos „Exleasingcar.com“ vadovas Jaunius Barkauskas irgi abejoja, ar mes pajusime iš Belgijos ir Norvegijos atkeliavusių automobilių perteklių.
„Pačioje Belgijoje viskas vyks palaipsniui, todėl nebus dienos, kai vieną dieną vairuotojai neturės kur padėti transporto priemonių ir atiduos jas mums nemokamai. Mes čia, Lietuvoje, tikrai nepajusime Belgijos ir Norvegijos daromų drastiškų sprendimų“, – dėstė J.Barkauskas.
Pasak pašnekovo, nereikėtų laukti etapo, kai sumažės automobilių kainos, nes visas kritimas įvyks palengva ir nepastebimai: „Dauguma automobilių iškeliaus į tas šalis, kurios vidaus degimo variklių atsisakys vėliau. Greičiausiai jie keliaus į Rytų šalis, o Lietuva bus tarpinė eksporto stotelė“.
Teks dar palaukti
Daugiausia naudotų automobilių į Lietuvą atvyksta iš Vokietijos, todėl pigesnių transporto priemonių galima tikėtis tada, kai visi vokiečiai persės į elektromobilius. Tačiau naudoto transporto pardavėjų asociacijos vadovas V.Baršys mano, jog Vokietija į elektromobilius persės nebent 2050 m., todėl benzininių ir dyzelinių automobilių pertekliumi džiaugsimės dar negreitai.
„Abejoju, jog vokiečiai nuspręs automobilių parką perdaryti į elektrinį, nes elektros tinklai neatlaikytų tokio didelio elektros poreikio. Kažkur buvo pateikti apskaičiavimai, jog jei visas automobilių parkas Vokietijoje taptų elektrinis, trūktų 1000 atominių elektrinių. Vien dėl to negalėtų visi staiga pereiti prie elektrinio transporto, nebent atsirastų kokios kosminės jėgos, kurios visiems padalintų elektros“, – pajuokavo V.Baršys.
Jis akcentavo, jog nenaudojami automobiliai iš Belgijos ir Norvegijos keliaus į Rytus ir Afriką.
„Anksčiau su sena „Audi“ galėdavai važinėti 20–30 metų, o su dabartiniais automobiliais retai pavažinėsi virš 10 metų. Panaši situacija bus ir su elektromobiliais. Jų baterijas po 8–9 metų reikės išmesti“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo pašnekovas.
„Longo LT“ automobilių pardavimo ekspertas P.Valiukėnas išskyrė ir „Mercedes“ kompaniją, kuri planuoja iki 2030 m. atsisakyti vidaus degimo variklių. Jis pridūrė, jog ir kitos įmonės prieis iki tokio sprendimo, bet, jo nuomone, 8 metai dar yra daug.
„Aš labai abejoju, jog visoje ar dalyje Europos per tiek metų uždraus važinėti su šiomis transporto priemonėmis, tam prireiks daug metų. Nežinau, ar teisiškai vairuotojui galima uždrausti naudotis tokiu automobiliu“, – svarstė P.Valiukėnas.
Jis prisiminė, kad Olandijoje, jei pirkėjas eksportuoja automobilį iš Olandijos, gali susigrąžinti dalį taršos mokesčio. Tokiu būdu yra skatinama, kad kuo daugiau taršių transporto priemonių būtų išvežta iš šios šalies.
