Lygiai prieš penkliolika metų, 2009-ųjų rugsėjo 4-ąją Bulgarijoje įkliuvo Henrikas Daktaras.

Garsiausią Lietuvos mafiozą įklampino sūnus: Kosta pavirtęs Henytė bandė ir verkti, ir alpti Garsiausios Lietuvos bylos (2)

Lygiai prieš penkliolika metų, 2009-ųjų rugsėjo 4-ąją Bulgarijoje įkliuvo Henrikas Daktaras. Tai buvo lemiamas posūkis Kauno nusikaltėlių šulo biografijoje: po mėnesio jis buvo parakraidintas į Lietuvą, o 2013-aisiais nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Per Bulgarijos specialiųjų tarnybų operaciją buvo sulaikytas ne tik H.Daktaras, bet ir kartu su juo buvę trys vyrai. Vienas jų – bėglio sūnus, buvęs Kauno tarybos narys Enrikas Daktaras. Sekdami jo pėdsakais Kriminalinės policijos biuro pareigūnai ir aptiko Henytės slaptavietę. Prieš pat 2008 m. Kalėdas dingęs H.Daktaras pirmosiomis slapstymosi savaitėmis vengė bet kokių kontaktų su savo šeimos nariais. Tačiau pamažu jis pradėjo elgtis nebe taip atsargiai. Į Bulgariją atsibastęs Henytė ėmė susitikinėti ne tik su sūnumi, bet ir su žmona, trimis dukterimis. Nors H.Daktaro šeimos nariai ir elgėsi atsargiai, šiuolaikinėmis elektroninėmis priemonėmis Lietuvos kriminalistams pavyko užfiksuoti kai kuriuos kontaktus. Operatyvininkai, praėjus kuriam laikui po H.Daktaro pabėgimo, gavo informacijos, kad jo žmona pradėjo mokytis naudotis interneto ryšiu „Skype“. Vakarais ji važiuodavo pas savo draugus ir iš ten su kažkuo kalbėdavosi. Nors buvo paplitusi nuomonė, kad nėra galimybių pasiklausyti pokalbių per „Skype“, pareigūnai išsiaiškino, jog moteris bendraudavo su užsienyje besislapstančiu savo vyru.

twinsbet twinsbet
NEPRALEISK
Daugiau
...Kraunama...
 Eurai.

Naujos baudos – bandymas prieš rinkimus pasididinti populiarumą? Sulaukė įvertinimo (1)

Liberalams vadovaujančios Seimo pirmininkės V.Čmilytės-Nielsen siūlymas Administracinių nusižengimų kodekse (ANK) numatyti baudas už žurnalistų garbės ir orumo žeminimą galbūt kelia įtarimų, kad valdantieji laikotarpiu prieš rinkimus nori pelnyti žiniasklaidos palankumą, tačiau ši iniciatyva sukėlė visuomenėje diskusijų bangą. Vienaip ar kitaip, politikės siūlymas stiprinti teisinę žurnalistų apsaugą nėra iš piršto laužtas. Tarptautinės žurnalistų organizacijos laikosi nuostatos, kad visos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti žiniasklaidos atstovus nuo persekiojimų, yra sveikintinos. Pasak Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko D.Radzevičiaus, siūlomos administracinės baudos pirmiausia saugos ne tiek žiniasklaidą, kiek visuomenės teisę žinoti.Tai teisinga mintis, nes neleidžiant bauginti profesines užduotis vykdančių žurnalistų ginama būtent visuomenės teisė į informaciją net tuomet, kai ją mėginama nuslėpti. Tai anaiptol ne tik Lietuvos problema. Nekalbant apie diktatorių valdomas valstybes, net ir demokratinėmis laikomose šalyse pastaraisiais metais stebimas augantis spaudimas žurnalistams siekiant juos įbauginti ir užčiaupti. Vengrijoje, dabar Slovakijoje, o anksčiau valdant J.Kaczynskio „Teisei ir teisingumui“ ir Lenkijoje Briuselis kritikavo valdančiųjų pastangas priversti žurnalistus paklusti griebiantis visokių apribojimų, skiriant savus žmones vadovauti visuomeninei žiniasklaidai, paverčiant ją valstybine.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.